Kaip nurodė institucija, ji administruoja tris pagrindinius laikino apgyvendinimo centrus Vilniuje, Rukloje ir Pabradėje, kuriuose iš viso galima apgyvendinti iki 1 tūkst. užsieniečių. Liepos 13-osios duomenimis, šiuose centruose gyveno 628 užsieniečiai iš įvairių kilmės šalių.
„Šiuo metu kalbėti apie konkretų skaičių būtų per anksti. Sprendimas dėl papildomų apgyvendinimo vietų būtų priimamas ne pagal vieną skaitinę ribą, o įvertinus bendrą situaciją – esamų vietų užimtumą, atvykstančių asmenų srauto intensyvumą ir prognozes“, – BNS šią savaitę pateiktame komentare nurodė agentūros atstovė Lina Gediminė.
Jos duomenimis, įstaigos valdomuose priėmimo centruose dar yra laisvų vietų, todėl poreikio aktyvuoti papildomą infrastruktūrą nėra, bet situacija nuolat vertinama su Vidaus reikalų ministerija.
„Svarbu pabrėžti, kad antrinės migracijos srautai yra dinamiški – jie priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių, todėl šiandien būtų sudėtinga prognozuoti konkrečią datą, kada galėtų prireikti papildomų pajėgumų“, – sakė L. Gediminė.
Kaip pažymėjo agentūros atstovė, konteinerinių miestelių įrengimas būtų kompleksinis projektas, kuriam reikėtų ne tik pačių gyvenamųjų modulių, bet ir elektros, vandentiekio, nuotekų, šildymo, apsaugos sistemų, baldų, buitinės įrangos, taip pat papildomų viešųjų pirkimų procedūrų.
„Be fizinės infrastruktūros, reikėtų užtikrinti ir visas priėmimo sąlygas – maitinimą, sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas, teisinę pagalbą, vertimus bei kitų institucijų įsitraukimą. Tikslus terminas priklausytų nuo pasirinkto sprendimo, finansavimo ir procedūrų“, – sakė L. Gediminė.
„Tai nėra sprendimas, kurį būtų galima įgyvendinti per kelias dienas, tačiau institucijos yra pasirengusios veikti operatyviai, jeigu toks poreikis atsirastų“, – pridūrė PIIA atstovė.
Iki kito antradienio Latvija priims 58 migrantus
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nurodė, kad jos užsieniečių sulaikymui naudojamų patalpų užimtumas siekia apie 50 proc., todėl papildomo poreikio dabar taip pat nėra.
Kaip BNS pateiktame komentare sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis, pasieniečiai atsakingi už teismo sprendimu sulaikytų migrantų laikymą.
„Poreikio dėl tokių užsieniečių turėti papildomas patalpas pasieniečiams šiuo metu nėra, nes dabar yra apgyvendinta tik apie 50 proc. patalpų nuo turimų galimybių“, – nurodė G. Mišutis.
Jis pažymėjo, kad antrinė migracija iš Latvijos yra dinamiškas procesas, jo intensyvumas netolygus.
„Pavyzdžiui, nuo liepos 6 iki 12 dienos apgyvendintųjų sumažėjo 42, per birželį jų padaugėjo apie pusšimtį. Šiuo metu su Latvijos pareigūnais yra sutarta, kad nuo šiandien iki kito antradienio jie priims 58 migrantus“, – nurodė VSAT atstovas.
Paklausus, koks savaitinis ar mėnesinis neteisėtų migrantų grąžinimo tempas VSAT tenkintų, pasak G. Mišučio, optimaliausia būtų, kad sulaikymo, apgyvendinimo ir grąžinimo Latvijai procesai nesukeltų įtampos tarnybos ir kitų institucijų darbe.
„Šiais klausimais VSAT intensyviai bendrauja ir bendradarbiauja tiek su Latvijos, tiek su Lenkijos kolegomis, žinoma, ir su atsakingomis Lietuvos institucijomis“, – pažymėjo pasieniečių atstovas.
PIIA ieško papildomų darbuotojų
Pasak L. Gediminės, didžiausią iššūkį Priėmimo ir integracijos agentūrai kelia gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių migrantų srautų.
„Kuo daugiau atvykstančių asmenų, tuo didesnis poreikis apgyvendinimo vietoms, socialiniams darbuotojams, teisininkams, vertėjams, sveikatos priežiūros paslaugoms, apsaugai ir užimtumo veikloms“, – sakė agentūros atstovė.
„Atsižvelgdami į didėjančius srautus, jau stipriname savo pajėgumus – vykdome papildomo personalo paieškas ir komplektuojame komandas, kad prireikus galėtume užtikrinti kokybišką priėmimą bei paslaugų tęstinumą. Šiuo metu situacija yra valdoma, ją stebime kasdien ir, esant poreikiui, sprendimai būtų priimami nedelsiant“, – nurodė L. Gediminė.
Kaip rašė BNS, šiemet per šešis mėnesius, palyginti su praėjusių metų situacija, vadinamosios antrinės migracijos iš Latvijos srautas išaugo nuo kiek daugiau nei 300 iki daugiau nei 1,2 tūkst. užsieniečių.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas BNS praėjusią savaitę minėjo, kad esant poreikiui valstybė turi galimybę mobilizuoti papildomus išteklius pastatydama konteinerinius miestelius.
M. Katelynas taip pat neatmetė galimybės pasienyje su Latvija laikinai atkurti kontrolę, bet prezidentas Gitanas Nausėda buvo skeptiškas dėl tokių svarstymų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Latviją šiemet bandė patekti, buvo sulaikyti bei grąžinti į Baltarusiją arba Latvijos pasieniečių atgrasyti dar Baltarusijos pusėje per 8 tūkst. migrantų. Tai beveik devyniskart daugiau, nei buvo mėginimų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
