TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

A.Butkevičiaus Vyriausybei dveji – kurie ministrai nusipelno pagyrų, o kurie nuvylė?

Prezidentūroje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / A.Butkevičiaus Vyriausybė.
Šaltinis: 15min
0
A A

2012 m. gruodžio 13 d. prisiekė Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Ekspertai jos dvejų metų darbą vadina plaukimu pasroviui per daug nesiūbuojant valties. Daugelis išskiria itin stiprias energetikos ar užsienio reikalų ministrų asmenybes. Tuo tarpu švietimo ministras vadinamas itin blankiu, o tokio patyrusio politiko kaip krašto apsaugos ministras Juozas Olekas blaškymasis Rusijos agresijos fone specialistus verčia gūžčioti pečiais.

Buvęs Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius teigia, kad šiai valdžiai iki euro ar suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pavyko nuvažiuoti jau nutiestais bėgiais, o ten, kur reikėjo priimti sprendimus, pavyzdžiui, derantis dėl skalūnų paieškos, A.Butkevičiui politinės valios pritrūko.

Ačiū Dievui, pažadų neįgyvendino

Jeigu partijos savo rinkimų programas būtų įgyvendinusios nuosekliai, tai, ko gero, šiandien mes nei euru, nei mažu biudžeto deficitu nesidžiaugtume

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda 15min.lt teigė, kad Vyriausybės darbą reiktų vertinti prisimenant rinkimų pažadus. Tiesa, jis džiaugėsi, kad daugelis jų taip ir liko neįgyvendinti.

„Kai kurių partijų programose buvo prirašyta tiek visokiausių nuostatų, kad jeigu jos savo rinkimų programas būtų įgyvendinusios nuosekliai, ko gero, šiandien mes nei euru, nei mažu biudžeto deficitu nesidžiaugtume.

Reiktų pripažinti, kad atėjus į valdžią politinių jėgų mentalitetas ir laikysena pasikeitė. Vyriausybės nariai suvokė, kokia didelė atsakomybė užgriūna pečius, pirmiausia todėl, kad reikia palaikyti finansinį stabilumą, nuo kurio priklauso daugybė kitų dalykų – verslo sąlygos, pasitikėjimas finansų rinkose“, – kalbėjo ekonomistas.

BFL nuotr./Gitanas Nausėda
BFL nuotr./Gitanas Nausėda

Pasak jo, nuo pradžių tapo aišku, kad valdantieji ketina keletą kartų pamatuoti ir tik tada kirpti. Daugelis egzotiškų pasiūlymų, nemažai kurių buvo iškėlusi pati valdančioji koalicija, buvo atmesti.

Didžiausias privalumas – stabilumas

Geriau nedaryti jokios mokesčių reformos, nei daryti nevykusią. Verslo aplinkos stabilumą vadinčiau didžiausiu šios Vyriausybės nuopelnu, – teigė G.Nausėda.

G.Nausėda prisiminė ir skambiai pradėtą, tačiau jokiu apčiuopiamu rezultatu nevirtusią mokesčių reformą: „Ji taip ir išnyko nepradėta įgyvendinti, bet tai nėra blogiausias dalykas, nes geriau nedaryti jokios mokesčių reformos, nei daryti nevykusią.

Nepaisant tiek daug kritikos naktinei mokesčių reformai, ši Vyriausybė nesiryžo padaryti jokių svarbesnių mokesčių sistemos pakeitimų. Verslo aplinkos stabilumą vadinčiau didžiausiu šios Vyriausybės nuopelnu.“

TAIP PAT SKAITYKITE: A.Butkevičius: „Elektra ir dujos pigs, nedarbas mažės, apie naujus mokesčius kalbos nėra“

Pašnekovas tokią Vyriausybės poziciją siejo su A.Butkevičiaus būdo bruožais. „Manau, kad tai yra susiję net su tam tikromis asmeninėmis dabartinės Vyriausybės lyderio savybėmis. Daryti staigius judesius nelabai norima. Rasti pavyzdžių, kur atsirado kokia nors reikšminga iniciatyva ir ji buvo greitai įgyvendinta, būtų sunku. Nenorą imtis didesnių pokyčių atspindi ir darbo grupių kūrimas. Tai tas instrumentas, kuris leidžia vieną ar kitą idėją ištęsti laike tiek, kiek reikia, o galiausiai, jeigu reikia, numarinti. Nežinau, ar tai yra blogai. Kartais noras kažką iš esmės ir greitai keisti baigiasi blogais dalykais“, – nurodė ekonomistas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Algirdas Butkevičius
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Algirdas Butkevičius

Gyrė energetikos, peikė švietimo ministrus

Energetikos ministerijai A.Butkevičiaus Vyriausybėje vadovavo labai stiprios asmenybės – tiek J.Neverovičius, tiek R.Masiulis.

Pašnekovas teigiamai vertino vykdomus energetinius projektus: „Šios Vyriausybės nuopelnai susiję su Lietuvai gyvybiškai svarbiais energetiniais projektais. Pirmiausia kalbu apie SGD terminalo statybos vadybą ir asmeninius Roko Masiulio nuopelnus. Toliau juda elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba.

Vienintelė dėmė yra Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba, tačiau turim suprasti, kad ši Vyriausybė niekada nebuvo per daug entuziastinga VAE klausimu. Spėčiau, kad ketinama ramiai iki kadencijos pabaigos vis pranešti, kad kas nors daroma. Judėjimas į priekį yra sunkiai apčiuopiamas ir to pagrindinė priežastis yra didelis partnerių skepticizmas.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rokas Masiulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rokas Masiulis

G.Nausėdos nuomone, energetikos ministerijai A.Butkevičiaus Vyriausybėje vadovavo labai stiprios asmenybės – tiek Jaroslavas Neverovičius, tiek R.Masiulis. Paprašytas įvardinti, kurias sritis tvarkyti šiai Vyriausybei sekasi sunkiau, ekonomistas nurodė Švietimo ir mokslo ministeriją.

Antpečių optimizmas

Ateities perspektyvos vertinimas dažnai tampa būdu parodyti visuomenei, kad laivas plaukia sėkmingai ir nereikia panikuoti. Svarbu, kad tai netaptų aklu ignoravimu, kas vyksta aplinkui.

Pasak pašnekovo, kiekviena valdžia turi tam tikrą „antpečių optimizmą“. Ateities perspektyvos vertinimas dažnai tampa būdu parodyti visuomenei, kad laivas plaukia sėkmingai ir nereikia panikuoti. Dabartiniai pasisakymai, kad Lietuva auga sparčiausiai ES, kad puikiai atsispiriame Rusijos sankcijoms, būtų ir kitų politikų retorika, jei jie būtų valdžioje.

Svarbu, kad noras padrąsinti kitus ir save pasidrąsinti neperžengtų tam tikros kritinės ribos ir netaptų aklu ignoravimu, kas vyksta aplinkui. Priešingu atveju gali atsitikti labai blogi dalykai, kai susiplanuosime savo pajamas ir ambicijas vienaip, o gyvenimas parodys, kad viskas juda visiškai kita linkme.“

G.Nausėda prisipažino ne kartą jautęs deja vu jausmą, prisimindamas 2008 m. „Puikiai suvokiu, kad yra labai rimtų skirtumų, kurie kalba dabartinės situacijos naudai ir neleidžia tikėtis tokio masto kataklizmo, koks buvo 2009 m. Tuo metu žlugo globalinė finansų sistema ir visi atsidūrė be kredito išteklių. Tai lėmė didelius tektoninius lūžius ekonomikoje. Jų nepajėgė visiškai išvengti jokia didesnė pasaulio valstybė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rimantas Šadžius ir Algirdas Butkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rimantas Šadžius ir Algirdas Butkevičius

Šiuo metu Rusija ir euro zona turi rimtų problemų, bet yra kylančios rinkos. JAV situacija nebloga. Svarbiausia, kad nėra finansų sistemos krizės ir kredito išteklių bado, kuris buvo prieš keletą metų. Šiuo metu yra didelė kredito pasiūla mažomis kainomis, tačiau nėra apetito skolintis“, – teigė jis.

Išskyrė užsienio reikalų ministeriją

Vienas reikšmingiausių įvykių ir išbandymų šiai Vyriausybei buvo pirmininkavimas ES. Taip pat įvykiai Ukrainoje ir Rusijos agresija, – teigė V.Jurkonis.

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis 15min.lt sakė, kad per pastaruosius dvejus metus Vyriausybei teko spręsti daug svarbių tarptautinių klausimų.

„Pirmiausia reikia matyti, kokiame kontekste veikė Vyriausybė. Vienas reikšmingiausių įvykių ir išbandymų šiai Vyriausybei buvo pirmininkavimas ES. Taip pat įvykiai Ukrainoje ir Rusijos agresija.

Reikia suprasti, kad visais šiais atvejais negalima vertinti Vyriausybės izoliuotai. Mūsų politikai mėgsta priskirti ilgalaikių darbų nuopelnus, tačiau čia veikė ir mūsų diplomatijos korpusas, įvairios institucijos, galų gale labai svarbus ir prezidentės vaidmuo“, – minėjo politologas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytis Jurkonis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytis Jurkonis

Jis priminė įvykių Ukrainoje užuomazgas ir neadekvačią kai kurių Lietuvos politikų reakciją net ir atviros Rusijos agresijos fone: „Galima prisiminti Rytų partnerystės programą ir dėl Rusijos spaudimo iš jos pasitraukusią Armėniją, viršūnių susitikimą Vilniuje ir po jo kilusį Maidaną. Politikų reakcija į tai taip pat nebuvo vienoda.  Užsienio reikalų ministerija (URM) gana nuosekliai vertino situaciją, o krašto apsaugos ministro pasisakymai agresijos fone kartais buvo tiesiog stebinantys.

Laikas padėjo mobilizuotis ir susidėlioti akcentus, todėl dabar parama Ukrainai yra nuosekli ir kryptinga. Atėjo supratimas apie informacinį karą, energetines grėsmes, Rusijos karinį pavojų. Pajudėjo iš vietos ilgai vilkintas klausimas dėl 2 proc. BVP skiriamų gynybai.“

Diplomatų skandalas ir santykiai su Lenkija

Buvo labai daug lūkesčių, kad ši Vyriausybė pagerins santykius su Lenkija. Deja, proveržio šioje srityje nėra, – teigė V.Jurkonis.

V.Jurkonis siūlė prisiminti ir diplomatų pasiklausymo skandalą, kuris nebuvo tinkamai išspręstas. „Lietuvos valstybė nesiėmė ginti savo darbuotojų. Tai buvo nemažas smūgis. URM žmonės ėmė vengti kalbėti telefonu. Pirmininkavimo laikotarpiu tai buvo skausminga, nuo to kentėjo komunikavimo greitis“, – sakė jis.

Politologo teigimu, buvo labai daug lūkesčių, kad ši Vyriausybė pagerins santykius su Lenkija. Teigta, esą visa bendradarbiavimo darbotvarkė strigo dėl buvusios Vyriausybės kaltės. Matome, kad kažkokio proveržio šioje srityje nėra.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Linas Linkevičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Linas Linkevičius

„Labai neretai Lietuvos užsienio politika buvo naudojama vidaus politikos kovoms. Tai buvo visų vyriausybių neigiama tendencija. Rusijos agresijos fone tokio elgesio yra mažiau ir tai yra labai sveika. Tuo pat metu kalbant apie vidaus politiką tenka pripažinti, kad pagalių kaišiojimo, galvojimo apie partiją, o ne apie valstybę, išlieka nemažai“, – apibendrino pašnekovas.

Seni bėgiai

Turime padėkoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis sumažino tą iliuzijų kiekį, kurie mūsų kairieji iki okupacijos turėjo, žvelgdami į Rusiją, – teigė A.Kubilius.

Opozicijos lyderis ir buvusios vyriausybės vadovas Andrius Kubilius 15min.lt pagyrė A.Butkevičių už jau pradėtų darbų pabaigimą, tačiau pasigedo naujų. „Gerai, kad ši Vyriausybė nepadarė ypač didelių klaidų. Blogai, kad ir gero nelabai padarė. Ten, kur mes palikome reikalus aptvarkytus ir važiuojančius aiškiais bėgiais, Vyriausybė nesugadino ir jais toliau važiavo.

Taip buvo, pavyzdžiui, atvažiuota iki terminalo arba iki euro, nespėjus sugriauti fiskalinės drausmės. Ten, kur mūsų pastatyti bėgiai nebuvo tokie ilgi, pavyzdžiui, ieškant skalūnų ar statant atominę elektrinę, ši valdžia arba sugadino visai arba nepadarė nieko“, – teigė A.Kubilius.

Paklaustas apie Rusijos faktorių, kuris stipriai veikė A.Butkevičiaus Vyriausybės veiklą, buvęs premjeras siūlė padėkoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: „Jis sumažino tą iliuzijų kiekį, kurį mūsų kairieji iki okupacijos turėjo, žvelgdami į Rusiją. Dabar ir mums su dabartine valdžia yra žymiai lengviau kalbėti apie Rusijos grėsmes.“

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Andrius Kubilius
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Andrius Kubilius

Kalbant apie SGD terminalą, tai socialdemokratų – Artūro Skardžiaus ir kompanijos – pastangų šį projektą sugadinti buvo tikrai nemažai. Šioje vietoje reikia teigiamai vertinti premjero valią šį projektą sėkmingai užbaigti.

Kitokia ekonominė padėtis

Šita valdžia gali mėgautis po krizės atsigavusia ekonomika. Per daug nieko daryti nereikia, o gyvenimas atrodo žymiai gražesnis lyginant su tuo, kas buvo, – minėjo opozicijos lyderis.

A.Kubiliaus teigimu, tiesiant elektros jungtis su Lenkija ir Švedija A.Butkevičiaus  Vyriausybės didelių nuopelnų taip pat nėra. „Jos pradėtos mūsų ir Gedimino Kirkilo vyriausybių laikais. Tada reikėjo padaryti sudėtingesnius sprendimus, įtikinti partnerius, o toliau jau vyksta grynai techninis darbas“, – minėjo politikas.

Konservatorių lyderio nuomone, A.Butkevičiaus Vyriausybės veiklos pobūdį lemia pasikeitusi ekonominė aplinka. „Mums teko dirbti žiaurios ir labai gilios pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis. Tai iš mūsų reikalavo greitų, kartais labai nepopuliarių ir skausmingų, bet efektyvių sprendimų. Mūsų veiklos moto Vyriausybėje buvo: „Lengvas kelias – ne mūsų kelias“. Krizių įveikimas turi vieną privalumą – jis gyvenimą daro tikrai įdomesnį.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Riaušės prie Seimo 2009-aisiais
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Riaušės prie Seimo 2009-aisiais

Šita valdžia gali mėgautis po krizės atsigavusia ekonomika. Per daug nieko daryti nereikia, o gyvenimas atrodo žymiai gražesnis lyginant su tuo, kas buvo“, – kalbėjo A.Kubilius.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min