Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prieš dvidešimt metų Algirdas Brazauskas ir Lechas Walęsa pasirašė istorinę Lietuvos ir Lenkijos sutartį

Prezidentai Lechas Walęsa ir Algirdas Brazauskas pasrašo istorinę sutartį
Prezidentai Lechas Walęsa ir Algirdas Brazauskas pasrašo istorinę sutartį 1994 m. blandžio 26 dieną.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lygiai prieš dvidešimt metų, balandžio 26-ąją tuomečiai Lietuvos ir Lenkijos vadovai Algirdas Brazauskas ir Lechas Wałęsa pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Pastaraisiais metais valstybių santykius kausto šaltukas, tačiau vis garsiau kalbama, kad grėsmė iš Rusijos privers pamiršti nesutarimus.

Sutartimi abi valstybės pripažino esamas sienas, o Lenkija drauge ir Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.

Sutartyje apibrėžtas ginčų tarp šalių sprendimas, sutarta, kad tai bus daroma tik taikiomis priemonėmis ir bus susilaikoma nuo jėgos naudojimo bei grasinimo ją panaudoti.

Sutartimi abi valstybės pripažino esamas sienas, o Lenkija, tuo pačiu, ir Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.

Nemažai dėmesio sutartyje skiriama abiejose šalyse gyvenančioms tautinėms mažumoms.

Numatyta, kad lietuviai Lenkijoje, o lenkai Lietuvoje gali laisvai vartoti savo kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime, turėti savo masinės informacijos priemones, burtis į organizacijas, vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį.

„Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje“, – rašoma jos tekste.

Susitarime pasižadėta, kad abi šalys nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą įstaigose, ypač tose vietovėse, kurioje didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma.

Visą sutartį galite perskaityti čia.

„Scanpix“ nuotr./A.Brazauskas
„Scanpix“ nuotr./A.Brazauskas

P.Gylys: daugiausia ginčų – dėl Vilniaus

Lietuvos derybininkų grupei vadovavęs tuometis užsienio reikalų ministras, dabar – Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos narys Povilas Gylys 15min.lt pasakojo, kad daugiausia įtampos rengiant sutartį buvo dėl Vilniaus krašto okupacijos.

„Lietuvos pusė kėlė istorinį klausimą – generolo Liucijano Želigowskio veiksmus. Lenkų pusė visomis išgalėmis bandė neutralizuoti tą pageidavimą. Tačiau istoriją mes turime žinoti. Lietuvos požiūriu tai buvo okupacija, lenkai žiūrėjo kiek kitaip“, – sakė jis.

Pasak P.Gylio, lenkams keistas atrodė mūsų pageidavimas sutartyje įrašyti, kad sutartį sudaro šalys su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva.

„Tai tikrai neįprasta formuluotė ir kurį laiką Lenkijos spauda kėlė klausimą, kas bus, jeigu Lenkija arba Lietuva nuspręs pakeisti sostinę. Tačiau aš manau, kad tai buvo prasminga“, – teigė parlamentaras.

Vienas lenkų politikų, prisimindamas šias derybas pasakė, kad aš buvau kietas derybininkas, bet neturintis neapykantos lenkams. Aš tai laikau komplimentu, – sakė P.Gylys.

Jis pabrėžė, kad abi šalys įsipareigojo rūpintis kitos valstybės tautine mažuma savo teritorijoje.

Pasak P.Gylio, pažadai įtvirtinti galimybę rašyti pavardes originalo kalba atsirado jau po sutarties pasirašymo.

Seimo narys teigė, kad derybos dėl sutarties nebuvo lengvos, o dėl visko jis konsultavosi su tuomečiu prezidentu A.Brazausku.

„Vienas lenkų politikų, prisimindamas šias derybas, pasakė, kad aš buvau kietas derybininkas, bet neturintis neapykantos lenkams. Aš tai laikau komplimentu“, – prisiminė jis.

Paklaustas, kada, jo nuomone, Lietuvos ir Lenkijos santykiai ėmė blogėti, P.Gylys priminė, kad pasirašant sutartį abiejų valstybių bendras tikslas buvo integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.

„Tai abi puses įpareigojo rodyti civilizuotą elgesį, elgtis geranoriškai. Tačiau vėliau, kai Lenkija įsitvirtino, pasikeitė santykių pobūdis. Tiesa, tik geriausius žodžius galiu pasakyti apie kolegas Lenkijos užsienio reikalų ministrus, mes gražiai asmeniškai bendravome, tikrai jautėsi lenkų noras padėti Lietuvai derybose su Briuseliu. Tačiau kai mes įstojome, iš lygiaverčių partnerių dabar turime hierarchinius santykius daugeliu klausimų“, – įsitikinęs P.Gylys.

G.Kirkilas: bendras pavojus vienija

Daug dėmesio Lietuvos ir Lenkijos santykiams skiriantis socialdemokratas Gediminas Kirkilas yra sakęs, kad Ukrainos krizė atvėrė lenkams akis.

Aš kartais galvoju, kad mūsų radikaliems politikams ir nereikia tų problemų tikro sprendimo.

„Bendras pavojus mus labiau vienija. Dabar, kai lenkams yra aktualus solidarumas su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis, požiūris keičiasi. Jie buvo įvarę save į tam tikrą politinę aklavietę. Dabar jiems reikia sprendimų, kurie leistų pasakyti, kad kažką pasiekė. Neoficialiai jie pripažino, kad spaudė Lietuvą“, – paklaustas, ar Lenkija atsisako savo spaudimo Lietuvai, interviu TV3 „Savaitės komentarams“ sakė jis.

Oficialaus atsiprašymo, pasak G.Kirkilo, greičiausiai nebus.

„Aš kartais galvoju, kad mūsų radikaliems politikams ir nereikia tų problemų tikro sprendimo. Man taip atrodo, nes jei jos bus išspręstos, jomis nebegalima bus daugiau spekuliuoti“, – turėdamas galvoje V.Tomaševskį ir lenkų mažumai svarbius Seimo ketinamus priimti įstatymus sakė G.Kirkilas.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min