Sekite 15min Google
Nekilnojamojo turto ekspertas Laurynas Boguševičius atkreipia dėmesį, kad būsto poreikiai natūraliai keičiasi kartu su mūsų gyvenimo aplinkybėmis. Jaunimui svarbus gali būti gyvenimas miesto centre, o sukūrus šeimą dažniau ieškoma daugiau erdvės, žalumos, ramybės ir vaikams patogios aplinkos. Vis dėlto būsto pasirinkimą pirmiausia lemia finansinės galimybės.
„Žmogui, kuris pradiniam įnašui turi susitaupyti pats, būstas senos statybos daugiabutyje dažnai tampa pirmuoju laipteliu į nekilnojamojo turto rinką. Įsigijęs tokį butą jis vėliau gali jį parduoti ir, sukaupęs didesnį pradinį įnašą, rinktis kitą, jo poreikius geriau atitinkantį būstą. Didžiausias laimėjimas – kai žmogus įsigyja būstą senos statybos daugiabutyje, o vėliau namas modernizuojamas. Tokiu atveju ne tik reikšmingai pagerėja gyvenimo kokybė ir sumažėja būsto išlaikymo sąnaudos, bet ir išauga jo vertė“, – teigia L. Boguševičius.
Lūkesčiai būstui dabar gerokai didesni
Keičiantis gyvenimo būdui, žmonėms svarbu ne tik tai, kas yra jų buto viduje, bet ir visa gyvenamoji aplinka – sutvarkyta laiptinė ir kiemas, vaikų žaidimų erdvės, patogios automobilių stovėjimo vietos, didesni balkonai, dviračių saugyklos, elektromobilių įkrovimo infrastruktūra ar saulės elektrinės.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė primena, kad dabar tam atsiveria ir daugiau galimybių: „Spalį planuojamame naujame daugiabučių modernizavimo kvietime numatoma, kad iki 20 proc. visos paskolos vertės gyventojai galės skirti priemonėms, tiesiogiai nesusijusioms su energiniu efektyvumu. Tai leidžia į modernizaciją žiūrėti ne tik kaip į šilumos taupymo projektą, bet ir kaip į galimybę kompleksiškai atnaujinti visą pastatą bei pagerinti gyvenimo jame kokybę.“
Kas stabdo nuo sprendimo modernizuoti?
Nepaisant nuolat akcentuojamos daugiabučių modernizacijos naudos, dalis gyventojų vis dar delsia priimti sprendimą atnaujinti savo namą. Nekilnojamojo turto ekspertas sako, kad vienas veiksmingiausių argumentų – konkretūs skaičiai ir aiškiai parodoma finansinė nauda.
„Mūsų atveju buto išlaikymas prieš renovaciją kainavo apie 180 eurų per mėnesį, po jos – apie 60 eurų. Pridėjus maždaug 40–50 eurų renovacijos įmoką, kiekvieną mėnesį vis tiek lieka apie 70 eurų“, – savo mamos buto pavyzdžiu dalijasi L. Boguševičius.
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis atkreipia dėmesį, kad racionalūs argumentai ir skaičiai veikia ne visus. Sprendimus dažnai lemia ir emocijos: baimė, nepasitikėjimas ar nenoras keisti nusistovėjusios kasdienybės. „Žmonės turi savo įsitikinimų, baimių, ne visada pasitiki tuo, kad finansinė našta nepadidės ar procesas vyks taip, kaip žadama. Tokiais atvejais svarbu ne tik pateikti skaičius, bet ir išgirsti žmogų, suprasti jo nerimą bei suteikti daugiau aiškumo“, – sako D. Jakučionis.
Televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė išskiria tris atvejus, kai gyventoją įtikinti modernizacijos nauda ypač sunku: kai trūksta finansinių galimybių ir abejojama, ar investicija atsipirks, kai nenorima gyventi remonto sąlygomis arba kai žmogus tiesiog nenori jokių pokyčių.
„Dažnai visame name atsiranda vienas kaimynas, kuris yra tvirtai nusistatęs prieš renovaciją ir labiausiai priešinasi bendram sprendimui. Manau, kad bent dalies tokių žmonių nuomonę pokalbiais dar galima pakeisti“, – sako U. Siparė.
Geriausia reklama – atnaujintas kaimynų namas
Apsispręsti dėl daugiabučio modernizacijos gyventojams neretai padeda ne teoriniai argumentai, o šalia matomas konkretus pavyzdys. Atnaujintas kaimyninis namas leidžia savo akimis įvertinti pasikeitusią pastato išvaizdą, o pokalbiai su jo gyventojais – sužinoti, kaip po modernizacijos pasikeitė būsto išlaikymo sąnaudos ir gyvenimo kokybė.
Pasak televizijos laidų vedėjos, gerųjų pavyzdžių poveikis ypač ryškus mažesniuose miestuose, kur žmonės geriau pažįsta vieni kitus, tačiau tokių kontrastų netrūksta ir Vilniuje. Ji atkreipia dėmesį į Žirmūnų mikrorajoną prie Minsko žiedo, kur greta stovintys panašūs daugiabučiai šiandien atrodo visiškai skirtingai – vienas atnaujintas, kitas dar ne.
Daugiabučio modernizacija neretai tampa paskata gyventojams atnaujinti ir savo būstą. Pasikeitus namo išorei, laiptinei, norisi, kad ir buto vidus atitiktų atsinaujinusią aplinką. D. Jakučionio teigimu, dalis žmonių nusprendžia vidaus remontą atlikti tuo pačiu metu – kol name ir taip vyksta darbai, tenka susitaikyti su triukšmu, dulkėmis ir laikinais nepatogumais.
„Jeigu jau vyksta viso namo atnaujinimas, tuo pačiu metu remontuoti ir savo butą gali būti racionalu ne tik dėl patogumo, bet ir finansiškai. Dalis darbų jau būna atliekama vykdant modernizaciją, todėl kai kurių papildomų išlaidų galima išvengti“, – priduria L. Boguševičius.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
