„Eurobarometro“ duomenimis, 29 proc. Lietuvos gyventojų teigė, jog per pastaruosius metus jų buvo prašyta kyšio už paslaugas – daugiausiai visoje Europos sąjungoje, pavyzdžiui, Latvijoje šis rodiklis vos 6 proc., Estijoje dar mažesnis.
Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius pastebėjo, kad gyventojai vis dar linkę manyti, jog duodant policininkui kyšį, problemos neliks.
Europos Komisija siūlo teikti pirmenybę stambesnių bylų tyrimui, taip pat tobulinti pareigūnų interesų konfliktų deklaracijų priežiūrą. Ataskaitoje teigiama, kad tose šalyse kurios investuoja į interesų konfliktų prevenciją, korupcijos lygis žemas.
„Ne veltui ES pasiūlė stiprinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), vykdančios korupcijos prevenciją, galias. Tačiau svarbu pastebėti, kad yra pakankamai sudėtinga įgyvendinti principą, kad visi sprendimai valstybinėje tarnyboje būtų priimami nešališkai“, – kalbėjo VTEK Tomas Čaplinskas.
Antikorupcijos komisijos narys Arvydas Anušauskas nemano, kad priėmus naujų įstatymų, pavyks veiksmingiau kovoti su korupcija.
„Jeigu daugiau kaip pusė gyventojų sako, kad jie prieš korupciją ir tuo pat metu sako, kad jeigu jiems pasiūlytų, jie paimtų kyšį, toks dvilypumas rodo ir moralinį klimatą visuomenėje“, – pastebėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narys Arvydas Anušauskas.
Pirmąją ataskaitą apie korupciją ES pristačiusi Švedijos eurokomisarė Cecilia Malmstroem pabrėžė, kad bendrijai korupcija kainuoja mažiausiai 120 mlrd. eurų per metus.
Mažiausiai korumpuota šalis yra Švedija, tačiau bendra padėtis nėra gera – 76 proc. europiečių mano, kad korupcija jų šalyje išplitusi.
