Konferenciją organizuoja LR Seimas, URM ir Prezidento kanceliarija. Joje dalyvaujaSeimo pirmininkas Č.Juršėnas, Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjos pirmininkas A.Kubilius, seimo nariai, istorikas A.Bumblauskas, diplomatinio korpuso atstovai, žurnalistai. Įžado minėjime tikimasi išryškinti Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir spalio 20 d. įstatymo, kaip jos sudėtinės dalies, reikšmę Lietuvai, Lenkijai ir Europai. Šia proga į Lietuvą atvyksta Didžiojo (Ketverių metų) Seimo palikuonių grupė iš Lenkijos ir Belgijos. Tai – garsių LDK (ne Lenkijos) giminių atstovai. Penki iš jų yra LDK kanclerio, etmono, iždininko, tribunolo pirmininko, Polocko vaivados Aleksandro Mykolo Sapiegos palikuonys.
Didžiojo Seimo palikuonių organizacija propaguoja Žečpospolitos, kaip lygiavertės lenkų, lietuvių, ukrainiečių, baltarusių, latvių tautų Sandraugos, paveldą, pabrėždami šios valstybės unikalumą to meto Europoje savo demokratijos, tolerancijos lygiu ir įstatymų pažangumu (pirmoji Konstitucija Europoje). Vizito Lietuvoje metu Didžiojo Seimo palikuonių delegacija susitiks su LR Prezidentu V.Adamkumi, Seimo pirmininku Č.Juršėnu, dalyvaus minėtoje konferencijoje Seime, lankysis Valdovų rūmuose ir Bernardinų kapinėse.
1791 m. gegužės 3 d. Žečpospolitos (Abiejų Tautų valstybės) Ketverių metų (Didysis) Seimas priėmė Konstituciją, kurios tikslas buvo įtvirtinti centralizuotą valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje. Siekiant suderinti lietuvių ir lenkų interesus, buvo surastas neblogas kompromisas: tų pačių metų spalio 20-ąją pasirašytas "Abiejų Tautų savitarpio įžado (įsipareigojimo)“ įstatymas, tapęs Gegužės 3-iosios Konstitucijos pataisa. Pagal šį įstatymą Lietuva privalėjo būti atstovaujama taip, kad pusė iždo ir karo komisijų bei trečdalis policijos komisijos narių būtų iš Lietuvos. Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradėtos traktuoti kaip dvi lygiavertės politinės partnerės, Lietuvos visuomenė išsaugojo šalies istorinio atskirumo ir savarankiškumo tradiciją.
