Dvylikos metrų ilgio lenkų gamybos autobusas Vilnių pasiekė dar rugsėjo 11–ąją, tačiau užtruko dokumentų tvarkymo ir kiti parengiamieji darbai. Šis autobusas vilniečius džiugino iki rugsėjo 21 dienos. Po to autobusas keliaus į Kauną ir Klaipėdą.
Viešojo transporto entuziastai taip pat išbandė autobusą ir rado keletą privalumų bei trūkumų.
Bandomajame „Solaris Urbino W81 12 CNG“ (toks yra visas modelio pavadinimas) autobuse yra veikiantis oro kondicionierius. Kai už lango rudeniška dargana nuo kelio prausia vasaros dulkes, kondicionierius nėra būtinas. Tačiau šių metė itin karšta vasara nejučia priverčia įvertinti šį autobuse esantį įtaisą.
Dideli užrakinami langai – dar vienas autobuso privalumas. Užrakinti langus privalu, įjungus kondicionierių. O jam neveikiant, atvėrus didelius langus, galima greitai atvėsinti salone nuo kaitrios saulės įšilusį orą.
Autobuse pakankamai ergonomiškai išdėstytos 26 sėdynės. Lyginant su kitu bandomuoju autobusu „Breda Menarini Bus (BMB) Avancity+ CNG", kuriame tėra 20 + 2 atlenkiamos sėdynės, „Solaris" autobuso gamintojus galime pavadinti progresyviais.
Šalia viduriniųjų durų, salone yra nedidelė neįgaliojo arba vaiko vežimėliui skirta aikštelė.
Nustebino variklio garsas – jo beveik nėra! Šiuolaikinės transporto priemonės iš atminties braukia prisiminimus apie senuosius dyzeliu varomus „Ikarus" autobusus, nuo kurių variklio gausmo, nebuvo įmanoma susikalbėti net su šalia sėdinčiu bendrakeleiviu, o važiuojant stovint – virpėdavo ne tik langai, bet ir keleivių rankos ir kojos. Šiuolaikiniame „Solaris" markės autobuse su dujiniu varikliu, šio diskomforto patirti nebereikia. Reikia pastebėti ir tai, kad pastarojo dujinio autobuso variklis yra tyliausias iš visų iki šiol Vilniuje bandytų dujomis varomų autobusų.
Vairuotojo prietaisų skydelis standartinis ir jau žinomas Vilniaus vairuotojams (tokie pat yra autobusuose „Mercedes Benz Cito" ir Citaro, bei 2009–aisiais metais bandytame „MAZ–203") – Siemens VDO.
Keleivių saugumą didina, bei priešais autobusą važiuojančius automobilius fiksuoja 4 salone įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apie tai, kad keleiviai stebimi, informuoja užrašas ant vairuotojo kabinos sienelės – „POJAZD MONITOROWANY" (transporto priemonė stebima). Virš vairuotojo galvos yra įrengtas spalvotas ekranas, kuriame matomi vaizdo kamerų filmuojami vaizdai.
Daugelis keleivių, įdėję į komposterį bilietą, ima žvalgytis – o kur čia ką paspausti, pastumti? Tai labai erzina vairuotojus, kurie priversti kiekvienam aiškinti, kaip naudotis šiuo įtaisu.
Visgi, kad ir koks patogus tai būtų autobusas, kaip ir kitos transporto priemonės, ši taipogi nestokoja ir trūkumų.
Dujomis varomo autobuso variklis nėra toks galingas, kaip dyzelinis, dėl to jis ne visada greitai pajuda iš vietos ir įsibėgėja.
Kabinos durų viršus – vienas stiklo gabalas be jokių apvadų. Tai nėra labai saugu vairuotojo atžvilgiu, nes laikui bėgant stiklas ima virpėti, o pati konstrukcija atrodo netvirtai.
Dar vienas trūkumas, kurį šįkart dirbtinai sukėlė Vilniaus autobusų parke – pirmosiomis dienomis uždėtas nevykusios ir mažai paplitusios konstrukcijos komposteris, kurio veikimo principas yra kitoks, nei įprastų mechaninių. Reikia palenkti visą komposterį. Daugelis keleivių, įdėję į komposterį bilietą, ima žvalgytis – o kur čia ką paspausti, pastumti? Tai labai erzina vairuotojus, kurie priversti kiekvienam aiškinti, kaip naudotis šiuo įtaisu.
Sėdynė prie priekinių durų turėtų būti ne vientisa 1,5 standartinės sėdynės dydžio ir be metalinio ribotuvo, kuris neva turi prilaikyti, kad neiškristum. Ten turėtų būti arba 1 standartinė, arba 2 standartinės sėdynės, arba nuimtas tas metalinis ribotuvas, nes kai susigrūda 2 žmonės, sunku bekvėpuoti.
Daugiau informacijos rasite puslapyje www.entuaziastai.marsrutai.lt.
