Seimo NSGK pirmininko vertinimu, toks įstatymas būtinas, siekiant užtikrinti Konstitucijoje numatytą asmens privataus gyvenimo neliečiamybės principą. Įstatymas privatiems detektyvams nurodytų ribas, kas leistina, kas – ne, taip pat nustatytų kriterijus tokios veiklos vykdytojams.
„Jei pavyktų apibrėžti privačią detektyvinę veiklą įstatymų, būtų žinomos galimybės, ribos, o ne, kaip dabar, pilka erdvė, kurioje – daugiau klaustukų nei atsakymų“, – pirmadienį sakė darbo grupę inicijuojantis NSGK pirmininkas.
Dabartinis teisinis vakuumas šioje srityje, pasak A.Anušausko, privedė iki tokių kuriozų, kad nebaudžiama klesti prekyba sekimo įranga, ir kiekvienas panorėjęs gali įsigyti užmaskuotą „blakę“, atrodančią ir veikiančią kaip kompiuterio pelė, ar elektros prailgintuvą, kuris irgi kartu veikia kaip sekimo įranga.
Pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje dėl detektyvų veiklos reglamentavimo su tokio įstatymo poreikiu sutiko ir teisėsaugos bei kitų institucijų atstovai, ir joje dalyvavę privataus detektyvų verslo atstovai.
„Peržiūrėję kitų šalių patirtį matome, kad yra šalių, kur keliami tam tikri reikalavimai privataus detektyvo veiklai, ir yra šalių, kur ši veikla visiškai nereglamentuojama, kaip ir Lietuvoje. Jei mes valstybinėms institucijoms įvedinėjame labai griežtą kontrolę, kaip vykdyti operatyvinę kontrolę, kaip paveikti šitą rinką – įrankių nėra, o privataus žmogaus gyvenimo apauga yra viena iš esminių konstitucinių teisių“, – diskusijoje sakė A.Anušauskas.
Privačios detektyvinės veiklos ir asmens bei turto saugos įstatymo koncepcija buvo parengta jau prieš gerą dešimtmetį,
Pasak A.Anušausko, Seimo valdybai sudarius darbo grupę dėl privačios detektyvinės veiklos koncepcijos ir įstatymo sukūrimo pavasarį jau būtų galima turėti tokio įstatymo pirmą redakciją.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas sutinka, jog įstatymas reikalingas, nes tik taip būtų aiškiai nustatyta, kokios yra privataus detektyvo veiklos ribos.
„Kai niekas nereglamentuoja, sunku pasakyt, ar pažeidžiama teisė, ar nepažeidžiama. Tokia veikla vykdoma, o neaišku, kas ją turi vertinti, kas turi prižiūrėti, ir kokios jų galimybės. Kai bus reglamentuota, tuomet iš karto bus aišku, ką gali specialiosios tarnybos, ką gali privatūs detektyvai, ir ką gali bet kuris žmogus. Mano supratimu, detektyvas turėtų būti kažkur viduryje tarp paprasto žmogaus ir specialiųjų tarnybų“, – po diskusijos žurnalistams sakė VDAI direktorius.
Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, šiuo metu vadovaujantis verslo konsultacijomis užsiimančiai įmonei „AS Double Invest“, sakė manantis, jog naujasis įstatymas galėtų privačių detektyvų surinktiems duomenis suteikti kitokią vertę, net ir – baudžiamosios bylos įrodymo.
„Pasigendu to, kad galėtume prisidėti prie teisėsaugos institucijų veiklos, kad mūsų surinkta medžiaga galėtų būti oficiali ikiteisminiam tyrimui, įrodymas baudžiamojoje byloje. Mums tenka susidurti su nusikalstamų grupuočių veiksmais, turime ne vieną atvejį, kai surinkę pirminę medžiagą ją perduodame pareigūnams, kad jie toliau galėtų dirbti, arba paruošiame verslininkus, kitus išsigandusius žmones, kad nebijotų, pasitikėtų pareigūnais“, – sakė V.Grigaravičius.
Jis irgi tvirtino, jog privatiems detektyvams turėti įstatymą būtų į naudą, nes šiuo metu nėra aiškios ribos, kur jau pereinama į neleistinus veiksmus.
„Tai nereglamentuota, ir priklauso nuo asmens, kuris teikia tokias paslaugas – vienas galbūt linkęs rizikuoti ir užsiima platesne veikla, kitas stengiasi žiūrėti į įstatymo raidę ir atlikti tai, kas nesikerta su įstatymais, nelenda į žmogaus privačią erdvę. Mano nuomone, šitą veiklą būtina reglamentuoti, nes šiuo metu daugelis, kurie užsiima tokia veikla, kaip ir žaidžia su likimu, nes aiškios ribos nėra“, – sakė V.Grigaravičius.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla pabrėžė, jog vien privačių detektyvų paslaugas reglamentuojančio įstatymo nebuvimas sudaro prielaidas Konstitucijos pažeidimui.
„Apie privatų asmens gyvenimą informacija gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir pagal įstatymą, vien tai, kad tokio įstatymo nėra, yra prielaida pažeisti Konstitucijai. Mūsų nuostata kategoriška – reikia tą veiklą reglamentuoti, kuo greičiau, nes ir teisėsaugos institucijos taikydamos operatyvinius metodus susiduria su tam tikrais dalykais, kaip ir (neigiamas) visuomenės požiūris, o čia susiduriame su visišku veiklos nereglamentavimu“, – sakė J.Požėla.
Privačios detektyvinės veiklos ir asmens bei turto saugos įstatymo koncepcija buvo parengta jau prieš gerą dešimtmetį, ne vienerius metus kalbama apie būtinybę priimti Privačios detektyvinės veiklos įstatymą, tačiau iki šiol ši veikla – nereglamentuota.
