Anot M.Torrau, visada atsiras žmonių, kurie nenorės, kad per jų sklypą būtų tiesiama gatvė, tai ir sukels detaliųjų planų rengimo nesklandumų. Tuo tarpu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikino, kad svarbiausia – visada ieškoti abiem pusėms tinkamo sprendimo.
Kelią užkirs teisinis reglamentavimas
M.Torrau pasakojo, kad kol kas Kauno rajono savivaldybė rengia tik tokius detaliuosius planus, kuriuos inicijuoja privatūs asmenys: „Kadangi esame kaimiškoji savivaldybė, dėl dispersiško vystymosi kvartalinis planavimas nėra labai aktualus. O poreikio kol kas nėra. Aišku, jei laikui bėgant jis atsiras, tai ir rengsime.“
Vis dėlto Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas teigė jau dabar matantis rimtą kliūtį sklandžiam detaliųjų planų rengimui: „Mes nematome sėkmingų detaliųjų planų rengimo perspektyvų. Visa bėda – teisinis reglamentavimas. Su didžiausiais sunkumais bus susidurta tada, kai kuri nors savivaldybė norės išspręsti inžinerinių ir susisiekimo tinklų klausimą. Jei nors vienas žemės savininkas nesutiks, kad per jo sklypą būtų tiesiama gatvė – visas planas žlugs.“
Mes nematome sėkmingų detaliųjų planų rengimo perspektyvų. Visa bėda – teisinis reglamentavimas, – teigė M.Torrau.
M.Torrau kalbėjo, kad tikimybė, jog visada atsiranda bent vienas privatus žemės valdytojas, kuriam nereikia jokių pasikeitimų, jis nesutinka su viskuo iš esmės. Juk ketinama daryti kvartalinius planus, į kuriuos įtrauktas didžiulis skaičius sklypų. „Kvartaluose gatves nutiesti galime tik dviem būdais. Pirma – nustatant servitutą, kas, kaip minėjau, be žemės valdytojo valios, bus sunku. Antra, išperkant žemę visuomenės poreikiams, o ši procedūra yra ilga ir, kaip suprantate, brangi“, – aiškino Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Privati nuosavybė – šventa
M.Torrau teigimu, teisinis reglamentavimas yra kone vienintelė rimta detaliųjų planų rengimo problema. Anot jo, su žmogiškųjų išteklių ar finansinėmis problemomis susidoroti būtų kur kas lengviau: „Nemanau, kad darbo rankų trūkumas būtų kliūtis. Juk būtų skelbiamas konkursas, viešasis pirkimas, o planavimo specialistų rinkoje yra apsčiai.“
Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas pasakojo, kad su minėta problema jau susidūrė gretimos savivaldybės. „Jos pradėjo rengti kvartalinio išplanavimo detaliuosius planus jau prieš keletą metų. Bet įsivaizduokite, kad planuojamos gyvenamosios teritorijos gatvės turi būti tiesiamos kokių 50–60 metrų atstumu, kad visi turėtų privažiavimą prie savo sklypo. Galiu pasakyti, kad nė vienas iš pradėtų planų nebuvo pabaigtas, nes vis atsirasdavo tokių, kurie nenori, kad jų sklype būtų bendra gatvė, nežiūrint to, kad jų pačių sklypas yra be žmoniško privažiavimo ir neturi perspektyvos ateityje tapti gyvenamąja teritorija. Taip mieste lieka ištisi žemės ūkio plotai. O koks gali būti žemės ūkis mieste?“
Reikia keisti privačios nuosavybės šventumo ribas. Privati nuosavybė ginama besąlygiškai, ją gina ir Konstitucija, ir poįstatyminiai aktai, tačiau tam turi būti ir ribos, –tikino M.Torrau.
Pasak M.Torrau, didžiausia bėda yra privačios nuosavybės neliečiamumas: „Reikia keisti privačios nuosavybės šventumo ribas. Privati nuosavybė ginama besąlygiškai, ją gina ir Konstitucija, ir poįstatyminiai aktai, tačiau tam turi būti ir ribos. Dėl privačios nuosavybės šventumo kyla ir kitų, su detaliųjų planų rengimu nesusijusių, problemų.“ M.Torrau pridūrė, kad net kalbant apie vidinių gatvių tinklą, nėra teisinga, jei dauguma žmonių nori turėtų normalų privažiavimą prie savo sklypų, o vienas kuris nors, turintis dirvonuojantį žemės ūkio sklypą laukuose nenori – ir visų planas žlunga. „Būtina keisti teisinį reglamentavimą. Esu įsitikinęs, kad kvartalinis planavimas turi įgauti didesnę, bendrojo planavimo galią ir smulkusis privatus interesas, dažnai ir nepasvertas, neturi griauti globalesnės sistemingo teritorijos vystymosi strategijos“, – pabrėžė M.Torrau.
Reikia sėsti ir ieškoti sprendimo
Aplinkos ministras V.Mazuronis visų pirma pabrėžė, kad naujasis Teritorijų planavimo įstatymas yra priimtas siekiant palengvinti teritorijų planavimą bei statyti ketinančių gyventojų ar investuotojų dalią, o privačių nuosavybių klausimas – jau kas kita.
„Kas liečia privačias nuosavybes, jei juos ginančiuose įstatymuose yra kokių nors neatitikimų, reikia sėsti, kalbėtis ir keisti. Aišku, noriu pabrėžti, kad visų pirma visada bus atsižvelgiama į abi puses – juk čia dalyvauja ne viena interesų grupė. O antra, privačios nuosavybės turėtojui, aišku, visada bus pirmumo teisė. Tačiau viską įmanoma sutarti ir suderinti, reikia tik ieškoti sprendimo“, – kalbėjo ministras.
Kas liečia privačias nuosavybes, jei juos ginančiuose įstatymuose yra kokių nors neatitikimų, reikia sėsti, kalbėtis ir keisti, – sakė V.Mazuronis.
V.Mazuronis pritarė, kad sudėtingų atvejų yra, tačiau priminė, kad yra ir priverstinio servituto nustatymas. Jei gyventojas privatizuoja žemę nenumatydamas jokių inžinerinių koridorių, tai irgi yra negerai. „Reikia bandyti suderinti abiejų pusių interesus“, – dar kartą pabrėžė aplinkos ministras.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad sklandus teritorijų planavimas užtikrinta darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją. Būtina sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai ir urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
