Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 01 03, 07:24

Privalomų skiepų iniciatyva keliasi į Seimą: abejoja ir dalis konservatorių

Vyriausybės siūlymas įvesti privalomą vakcinaciją nuo koronaviruso medikams ir socialiniams darbuotojams keliasi į Seimą, tačiau abejonių dėl jo turi ir kai kurie įtakingi konservatoriai. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, kad šių dviejų profesijų atstovai ir taip skiepijasi aktyviai, bei pabrėžia, kad kartu turėtų būti išspręstas ir žalos kompensavimo klausimas.
Atidarytas vakcinacijos centras „Akropolyje“
Atidarytas vakcinacijos centras „Akropolyje“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

A.Matulas vertina skeptiškai

„Kaip Sveikatos reikalų komitetas – pritars ar ne, nežinau, bet aš žiūriu pakankamai skeptiškai“, – 15min sakė A.Matulas.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad šių dviejų profesijų atstovai ir taip skiepijasi aktyviai. Jis tvirtino praėjusį ketvirtadienį paskambinęs į keturias ligonines ir norėjęs pasidomėti, kaip jose vyksta darbuotojų vakcinacija.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Antanas Matulas
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Antanas Matulas

„Viena ligoninė sakė, kad du darbuotojai yra nepasiskiepiję, kitoje – šeši, o dar dviejose stambesnėse ligoninėse – iki dešimties darbuotojų, bet iš esmės nesiskiepija dėl medicininių dalykų“, – tikino jis.

Dėl šių priežasčių jis teigė manantis, kad siūlymas efekto neturės. Tuo pačiu A.Matulas pabrėžė, kad jei toks įstatymas būtų priimtas, lygiagrečiai turėtų būti nustatytas ir žalos kompensavimo mechanizmas.

„Be abejonės, jeigu valstybė sako, kad tu privalai skiepytis, kitaip negalėsi eiti į tą darbą, tai turi atsirasti žalos atlyginimas. Jeigu atsirastų kokių komplikacijų, valstybė turėtų atlyginti tą žalą“, – tvirtino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Komitetas žalos kompensavimą nustatantį projektą jau yra paruošęs, Vyriausybė jam pritarė gruodžio 17 dieną, sako A.Matulas. Toks mechanizmas galėtų veikti pandemijos metu.

Nuomonių įvairovė – normalu

Konservatorių frakcijos pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad skirtingos nuomonės frakcijoje yra normalu. Tuo labiau, kad projektas formaliai joje dar ir nebuvo svarstytas.

„Kaip ir dėl kiekvieno projekto tų nuomonių gali būti įvairių, tai nieko aš čia ypatingo nematau, kad pradžioje vertinant projektą yra ir nepritariančių. Frakcijoje reikia tiesiog atidžiai pasvarstyti, išnagrinėti argumentus“, – 15min teigė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgis Razma
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgis Razma

Kol kas nėra ir sutarimo, ar frakcija balsuos už projektą vieningai, ar parlamentarams bus paliktas laisvas pasirinkimas. Kad ir kuris variantas būtų pasirinktas, J.Razma sakė neabejojantis, kad projektas sulauks palaikymo.

„Paprastai Vyriausybės projektai būdavo palaikomi frakcijoje, tai nematau, kodėl šį kartą turėtų kitaip atsitikti“, – sakė konservatorius.

Jo manymu, projekto kelias Seime galėtų prasidėti sausio 11 dieną, jei ministrų kabinetas norėtų, kad šioje sesijoje jį dar būtų spėta priimti.

Laisvės frakcija greičiausiai pritars

Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat teigė, kad siūlymas dėl privalomojo skiepijimo turėtų sulaukti palaikymo, nors frakcijoje jis nėra detaliai aptartas.

„Aš manau, kad didesnių klausimų nekils“, – 15min sakė parlamentaras.

Jis pats tvirtino raginęs Vyriausybę tokį sprendimą priimti ir anksčiau bei sakė manantis, kad profesijų sąraše turėtų būti ir mokytojai, nuo kurių Vyriausybė dabar „atšoko“.

„Man atrodo, kad mes tokiu sprendimu kaip valstybė padedame ne tik, kad pandemija būtų suvaldyta, bet ir pripažįstame, kad tam tikri sektoriai yra visiškai būtini veikti, kad visuomenė gautų visas būtinąsias paslaugas“, – teigė V.Mitalas.

Klausimų Laisvės frakcijos seniūnui nekilo ir dėl žalos atlyginimo mechanizmo – tam jis tikino nematantis prasmės.

Kompensacija už žalą privalo eiti kartu

Kiek kitokios nuomonės laikosi trečiosios valdančiosios koalicijos ašies – Liberalų sąjūdžio frakcijos – seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis teigia, kad žalos kompensavimo mechanizmas, kuriam Seimas lapkritį jau pritarė po svarstymo, turėtų būti priimamas.

„Reikia balsuoti ir priėmimo stadijoje (...), aš už tai, kad jeigu yra žala, tai yra žala ir, žinoma, reikia kompensuoti“, – 15min sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Vienas iš liberalų lyderių pabrėžė, kad sprendimas dėl privalomos vakcinacijos yra priimtas Vyriausybei tariantis su ekspertais – epidemiologais ir medikais, tad „keistai atrodo“ politikai, kurie bando pateikti savo ekspertinę nuomonę apie epidemiologiją ar virusologiją, patys nebūdami tos srities ekspertai: „Gentvilas nebus tarp jų“.

„Vyriausybė imasi politinės atsakomybės teikti tuos siūlymus Seimui ir aš palaikysiu. Šiuo atveju net ne Vyriausybės, o ekspertų siūlymus. Vyriausybė ne pati nusprendė tuos dalykus, o konsultuodamasi su ekspertais“, – patikino E.Gentvilas.

„Aš palaikyčiau, raginčiau ir frakciją palaikyti“, – sakė jis.

Socialdemokratai turi abejonių, bet pritars

Palaikymą projektui žada ir opozicijoje esančių socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, tačiau abejonių dėl jo jis sako turintis.

„Kai ateis laikas, bus balsavimas, mes, aišku, jį palaikysime, bet jis nekeičia situacijos iš esmės“, – tikino jis.

„Mes esame apie tai šiek tiek šnekėję, noriu pasakyti, kad toks siauras ratas, kuris yra nustatomas, iš esmės yra šiek tiek beprasmis, nes pasižiūrėjus koncentraciją pasiskiepijusių asmenų būtent šiose kategorijose – tai yra tie žmonės, kurie patys pirmieji, kai tik turėjo galimybę, skiepijosi, kurie puikiai supranta riziką“, – teigė G.Paluckas.

Privalomas skiepijimas visuomenėje sukels daug triukšmo, jos nariai ir vėl „eilinį kartą“ bus priešinami, o rezultatas bus sunkiai apčiuopiamas, mano jis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Gintauto Palucko konferencija
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Gintauto Palucko konferencija

„Yra truputį beprasmybės. Yra juk kitų žmonių kategorijų, kitų užduočių, kur reikia labai rimtai padirbėti su įtikinimu, įkalbėjimu, prašymu. O dabar nueinama tokiu keistoku šiek tiek keliu – padarysime privalomą tiems, kas ir taip yra susiskiepiję“, – svarstė socialdemokratų lyderis.

Jis taip pat pabrėžė, kad siekiant mažesnės įtampos, mažesnio neapibrėžtumo, privaloma aiškiai sureguliuoti žalos už nepageidaujamas reakcijas atlyginimo mechanizmą.

„Sveikatos apsaugos ministerija turėtų arba galiojančio įstatymo rėmuose – poįstatyminiais aktais, ministro įsakymais – tą klausimą labai nedviprasmiškai išspręsti ir paaiškinti žmonėms, arba tada, kaip yra užregistruota opozicijos, atskira įstatymo pataisa“, – pabrėžė G.Paluckas.

R.Tamašunienė: nereikia siekti, kad visi galvotų vienodai

Opozicijoje taip pat esanti Lietuvos Regionų frakcija šio konkretaus pasiūlymo dar nesvarstė, tačiau greičiausiai jo nepalaikys, sako jos seniūnė Rita Tamašunienė.

„Konkrečiai nesame apsitarę, bet tikriausiai bus tokia frakcijos nuomonė, nes plačiai diskutavome, kai buvo įstatymo projektas dėl mokamų testų nenorintiems skiepytis“, – teigė ji.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

Pastarajame balsavime frakcija susilaikė, nes laikėsi nuomonės, kad testavimas yra svarbi pandemijos valdymo priemonė ir būtina sudaryti galimybę žmonėms pasirinkti. Anot frakcijos seniūnės, privalomumas dažnai sukelia daugiau neigiamų nei teigiamų reakcijų.

„Aš tikiu, kad jie irgi stengiasi elgtis atsakingai, supranta savo darbo pobūdį“, – kalbėjo R.Tamašunienė apie medikus ir socialinius darbuotojus.

„Nereikia siekti, kad visi galvotų vienodai apie skiepus ir apie pandemijos valdymą, nes nepasieksime turbūt to demokratinėje visuomenėje“, – pabrėžė politikė.

Ji taip pat pažymėjo, kad dviejų vakcinų jau sulaukę žmonės darosi antikūnų testus ir mato jų aukštus rezultatus, todėl natūraliai kyla ir abejonės dėl trečio skiepo būtinybės, kurių Vyriausybė neišsklaido.

Privalomas skiepijimas nuo Valentino dienos

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti įstatymo pataisas, įvedančias privalomą skiepijimą nuo koronaviruso sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams.

Vyriausybei pritarus pataisų projektui, jis bus teikiamas Seimui, kuris ir priims gautinį sprendimą. Premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų būti pateiktos per pratęstą Seimo sesiją sausio 11 dieną ir jos metu priimtos.

Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.

Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių, bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min