„Profesinių ligų struktūra iš esmės nesikeitė. Daugiausia užregistruota kaulų ir raumenų (47 proc.), ausies (31 proc.) ir nervų sistemos (19 proc.) ligų, kurias sukėlė fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (biomechaniniai) rizikos veiksniai”, – kalbėjo Danė Krisiulevičienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų centro Profesinių ligų valstybės registro vedėja.
Beveik 2/3 besikreipiančiųjų dėl profesinės ligos nustatymo sudarė įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai (65 proc.), 1/3 – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai (26 proc.). Pagal sergamumą profesinėmis ligomis dominavo dirbantieji statybos įmonėse (31 proc. užregistruotų susirgimų), apdirbamosios pramonės (28 proc.) ir žemės ūkio bei miškininkystės įmonėse (15 proc.). Mažiausiai profesinių ligų atvejų nustatyta pareigūnams (0,1 proc.), tarnautojams (0,4 proc.) ir aptarnavimo sferos bei prekybos darbuotojams (0,5 proc.).
Per 2009 metus profesinėmis ligomis dažniausiai sirgo 50 metų ir vyresni asmenys – tiek vyrai, tiek moterys. 82 proc. (695 atvejai) profesinių ligų teko vyrams, moterims – tik 18 proc. (151 atvejis).
„Daugiausia profesinių ligų per registro egzistavimo laikotarpį (nuo 1994 m.) buvo užregistruota 2006 m. (1447 atvejai), o pastaruosius kelerius metus jų nustatoma mažiau. Tačiau tai nebūtinai reiškia, jog profesinių ligų iš tikrųjų mažėja. Kintant darbo sąlygoms, kartu keičiasi profesinės patologijos struktūra, o „atpažinti” naujas profesines ligas inertiškai profesinių ligų nustatymo sistemai reikia laiko”, – komentavo statistiką D.Krisiulevičienė.
