Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Profesorius: dalis gyvena galvodami, kad vogti iš valstybės – nieko tokio

Sulaikytas kontrabandininkas
VSAT nuotr. / Sulaikytas kontrabandininkas
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
16
A A

Lietuvoje politikai praėjusiais metais džiaugėsi, jog šešėlinės ekonomikos mastą pavyko sumažinti iki ketvirtadalio šalies BVP dydžio sumos. Puslapio beseselio.lt duomenimis, šalies biudžetas nuo šių metų pradžios neteko maždaug 381 mln. eurų pajamų. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sociologas dr. Vylius Leonavičius svarsto, jog mūsų polinkis slėpti mokesčius yra atėjęs iš sovietinio režimo laikų. Įskiepijęs susvetimėjimą, nuasmeninimą šis laikotarpis prisidėjo ir prie mūsų požiūrio į kontrabandą.

Dalis valdančiųjų „užstrigo“ sovietiniuose laikuose

„Žiūrint iš socialinės situacijos taško, manau, kad čia reikėtų įvesti istorinį

aspektą. Sovietinė sistema neabejotinai turėjo įtakos mūsų požiūriui į verslą – nors tuo metu gyvenome visiškai kitokios ekonomikos sąlygomis. Sovietiniais laikais susiformavo tam tikras mąstymo diskursas, kad vogti, kažkokiu nelegaliu gauti sau naudos yra kaip ir legalu“, – kalbėjo dr. Vylius Leonavičius.

Kas pasikeitė įžengus į nepriklausomos Lietuvos laikotarpį?

„Blogiausia, jog mūsų švietimo, ekonomikos, politikos formavimo sistemose išliko labai didelė dalis tos senosios nomenklatūros, ta senoji karta. Nesakau, kad jie neprotingi – tiesiog jie negali mąstyti kitaip, nei išmoko. Todėl aukščiausiame valstybės lygmenyje vis dar yra labai daug nesąžiningos veiklos“, – pastebi sociologas.

Naujai išrinkti valdantieji dalinasi ministerijas – tokį šurmulį neseniai galėjome stebėti. Dr. Vyliaus Leonavičiaus teigimu, jau praktiškai vieša paslaptis, kad „geidžiamiausios“ yra tos ministerijos, kurios skirsto didžiausią dalį Europos Sąjungos lėšų.

„Jei jau aukščiausiame valstybės lygmenyje turime nesąžiningą elgesį, piliečiai neatranda motyvacijos, kodėl jie turėtų kažką keisti. Jie elgiasi pagal analogišką modelį“, – aiškino sociologas.

Kovoti už savo interesus – sudėtingiau, nei tyliai slėpti mokesčius

Dar vienas sovietinės sistemos palikimas – nesugebėjimas mobilizuotis ir išreikšti savo atstovaujamos grupės nuomonės, už ją pakovoti valstybinėse institucijose. Lengviau tyliai ir nesąžiningai dirbti bambant ant valdžios sukurtų taisyklių, įstatymų.

Visuomenė funkcionuoja susitardama tarpusavyje, suderindama įvairių grupių nuomones ir poreikius.

„Kuo tai susiję su šešėline ekonomika? Dalykas tas, kad kuriant vienokias ar kitokias ekonomikos strategijas, skirstant pinigus, niekada nepavyksta patenkinti visos visuomenės interesų. Todėl įvairios visuomenės grupės, judėjimai turėtų „sėsti už stalo“ ir diskutuoti. Taip daro verslininkai, kai sprendžiamas klausimas liečia jų verslą. Toks elgsenos modelis yra susiformavęs Vakarų demokratijos šalyse“, – sako dr. Vylius Leonavičius.

Tuo metu mes sovietmečiu praradome gebėjimus diskutuoti. Todėl šiandien ir dalies verslininkų, kuriems užkraunamos jų padėtį bloginančios sąlygos, reakcija yra: „Taip, taip, jūs darykite, kaip norite, o aš tada rasiu savo būdų, kad pelnas nesumažėtų.“

„Jie lenda į „šešėlį“, turi ir savo juodąją buhalteriją ir panašiai. Turiu pažįstamų, kurie sako: „Jeigu aš mokėčiau visus mokesčius, man būtų labai sunku, neišgyvenčiau“. Jei tai – tiesa, tokie verslininkai turėtų jungtis į interesų grupę, mobilizuotis ir sėsti pasikalbėti su tais, kurie formuoja mokesčių politiką“, – patarė sociologas.

Pamiršome, kad su valstybe galima bendrauti ir reikalauti pokyčių

Kalbėdamas apie kontrabandos problemą sociologas sakė, jog čia jau

VDU nuotr./Doc. Vylius Leonavičius
VDU nuotr./Doc. Vylius Leonavičius

galioja universalus ekonominis dėsnis – jei kažką pigesnio galima gauti, žmonės ir renkasi pigesnį variantą.

„Kontrabanda egzistavo turbūt jau nuo carinės Rusijos laikų. Ji yra tiesiogiai susijusi su kainų politika. O dar atviros sienos. Šiuo metu dažnai diskutuojama apie Suomijos pavyzdį – ten buvo įvestas valstybės monopolis ir alkoholio prieinamumas apribotas. Jei toks sprendimas būtų priimtas Lietuvoje – net neabejoju – augtų alkoholio kontrabandos mastai ir dažnėtų važiuojančių į Latviją, Lenkiją įsigyti alkoholio“, – sakė VDU mokslų daktaras.

Kodėl Suomijos situacija – kitokia? Dr. Vyliaus Leonavičiaus teigimu, nuo kontrabandos suomius apsaugojo jau jų geografinė padėtis. Tuo metu, kai buvo įvestas valstybės monopolis, iš vienos pusės jie ribojosi su jūra, iš kitos – Sovietų Sąjunga.

Sovietmečiu atsirado ir kyšiai medikams. Tai – jau ne šešėlinės ekonomikos dalis, tačiau tik dar vienas sovietinio „palikimo“ pavyzdys, nes Vokietijoje, Prancūzijoje, Vakarų Europos šalyse tokios problemos nėra. Dr. Vyliaus Leonavičiaus nuomone, sovietiniai elgesio modeliai yra tęsiami įvairiose gyvenimo srityse.

Laikotarpis, kurį retas norime prisiminti, į visuomenę atnešė susvetimėjimą ir nuasmeninimą: nesijaučiame, kad mūsų indėlis gali lemti teigiamus pokyčius valstybėje.

„Neseniai žiūrėjau per televiziją reportažą apie vieną lietuvį, kuris už prasižengimus buvo nubaustas bauda. Jis nesuprato, už ką bauda skirta, tačiau ne pats kreipėsi į ją išrašiusią instituciją, o laukė, kol pati institucija jį susiras ir paaiškins. Suprantate, tai visiškai kitoks valstybės suvokimas, visiškai kitoks santykis su ja! Sovietiniais laikais mes apskritai neturėjome galimybės bendrauti su valstybe: ji tik kontroliavo, prižiūrėjo ir baudė“, – sakė sociologas.

Komentarai: 16
Temos Kontrabanda
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min