Sekite 15min Google
Kaip šią savaitę išplatintame Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pranešime teigė laikinasis jos pirmininkas Rimantas Liepa, profsąjunga susidūrė su atveju, kai nepradėjus tarnybinio patikrinimo ir nenustačius visų įvykio aplinkybių, pareigūno kaltės bei galutinio žalos dydžio, jam siūloma automobilį suremontuoti savo lėšomis arba sumokėti nurodytą sumą.
„Kartu leidžiama suprasti, kad susimokėjus tarnybinis patikrinimas nebūtų pradedamas. Kyla klausimas – kokiu pagrindu iš žmogaus reikalaujama pinigų, jeigu dar nėra nustatyta nei jo atsakomybė, nei galutinis žalos dydis?“ – sakė R. Liepa.
Pasak profsąjungos, pareigūno materialinės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas tik objektyviai nustačius įvykio aplinkybes, jo kaltę, atsakomybės pagrindą ir realų žalos dydį.
Profsąjunga taip pat ragino peržiūrėti praktiką, kai pareigūnui siūloma susimokėti dar iki šių aplinkybių nustatymo, siejant tai su tarnybinio patikrinimo nepradėjimu.
VSAT atstovas Giedrius Mišutis BNS iš pradžių sakė, kad kiekvienu transporto priemonės apgadinimo atveju „tam, kad nebūtų šališkumo, nedokumentuoto vertinimo“, yra atliekamas tarnybinis patikrinimas.
„Tarnybinio patikrinimo metu yra išanalizuojamos visos aplinkybės: faktai, dokumentai, turima vaizdo medžiaga, paaiškinimai, ekspertizės, pažeidimai. Atliekamas oficialus tyrimas ir išsiaiškinama, kokios buvo įvykio aplinkybės. Tik tada, kai nustatoma, kad yra pareigūno kaltė dėl įvykio, priimamas sprendimas dalį remontui reikalingų lėšų išskaičiuoti iš pareigūno“, – nurodė jis.
Tačiau netrukus VSAT atstovas patikslino, kad pareigūnui gali būti pasiūloma padengti dalį automobilio remonto išlaidų prieš atliekant patikrinimą.
„Tai yra tarnybos geranoriškumo elementas, kad jeigu sutinki, matai, kad sudaužyta, be tarnybinio (patikrinimo – BNS) padengi žalą valstybei, ir tai yra paprastesnis kelias. Bet kai pareigūnas nesutinka, kas sudaro mažesnę dalį atvejų, pradedamas tarnybinis patikrinimas, formalumai, vertinimas, ir nustatoma, ar taikytina materialinė atsakomybė“, – sakė G. Mišutis.
Jo duomenimis, didžioji dalis pareigūnų automobilių apgadinimo atvejais prisiima atsakomybę. Tuomet jiems taikomas šakos kolektyvinėje sutartyje įtvirtintas iki pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) – 576 eurų – išskaičiavimas iš darbo užmokesčio.
Visgi VSAT atstovas akcentavo, kad ši suma įprastai sudaro nedidelę dalį tarnybos dengiamų automobilio remonto išlaidų. Savo ruožtu profsąjunga ragina visą atsakomybę už žalą prisiimti VSAT, pabrėždama, kad „rizika negali būti neformaliai perkeliama pareigūnams“.
Kasko kainuotų apie 500 tūkst., žalos patirta už 24 tūkst. eurų
Anot R. Liepos, „negalima vienoje vietoje sutaupyti atsisakant draudimo, o atsiradus žalai ieškoti, iš kurio pareigūno atlyginimo ją padengti“.
„Ypač, kai kalbame apie 1,2–1,3 tūkst. eurų gaunantį žmogų, kuris automobilį apgadino ne savo asmeniniais reikalais, o vykdydamas tarnybą“, – pranešime sakė laikinasis profsąjungos pirmininkas.
G. Mišučio BNS pateiktais duomenimis, VSAT turi apie 700 transporto priemonių. Beveik pusę sudaro visureigiai, kuriais patruliuojama ir kurie yra pagrindinę eksploatavimo riziką sudarantis bei potencialią kasko kainą auginantis objektas.
„Jeigu tuos džipus draustume, kasko kainos tokiam transportui yra gana didelės, draudikai vertina kaip padidintos rizikos transporto priemonę, tai kainuotų apie pusę milijono eurų per metus. Už vieną tokį visureigį pasiūlymai maždaug svyruoja nuo 1,45 tūkst. iki 1,65 tūkst., priklausomai nuo franšizės“, – sakė VSAT atstovas.
„VSAT pasirinko tą kelią matydama, kiek po eismo įvykių kainuoja transporto priemonių remontas. Pavyzdžiui, pernai po įvairių eismo įvykių remontas tarnybai servisuose, su kuriais yra sudarytos sutartys, kainavo 24 tūkst. eurų. Tai vienoje pusėje kasko pusė milijono, realios remonto išlaidos – 24 tūkst. eurų, tai yra 20 kartų mažiau“, – pažymėjo G. Mišutis.
Jis nurodė, kad tarnyba automobilių kasko nedraudžia jau trejus metus, taip „taupydama ir smarkiai sutaupydama“. Be to, VSAT atstovas pabrėžė, kad tokį sprendimą tarnyba priėmė ne vienašališkai, o Valdymo komitete dalyvaujant profsąjungoms.
„Valdymo komiteto posėdis vyko šių metų sausį ir buvo svarstomas klausimas dėl automobilių draudimo kasko. Tarp dalyvavusiųjų komitete buvo R. Liepa ir buvo nutarta pritarti siūlymui nedrausti VSAT tarnybinių transporto priemonių kasko draudimu. Tai VSAT pasitarė su socialiniais partneriais, jie tam pritarė, ir buvo priimtas toks sprendimas dėl prieš tai įvardytų priežasčių“, – sakė G. Mišutis.
R. Liepa BNS patvirtino poziciją, kad „pragmatiškai ne (neturėtų drausti kasko – BNS), nes tai yra labai didelė suma tarnybai, bet tada mažiau reikėtų ir išsidirbinėti“, ragindamas VSAT iš sutaupytų lėšų prisiimti visą atsakomybę už automobilių remontą.
Pareigūnų lėšomis dengiama maža dalis remonto išlaidų
G. Mišučio duomenimis, praėjusiais metais iš pareigūnų buvo išieškota mažesnė dalis tarnybos patirtų remonto išlaidų – 3 tūkst. iš 24 tūkst. eurų. 2024 metais sumos siekė atitinkamai 4 tūkst. ir 29 tūkst. eurų.
„Iš tų pernykščių 3 tūkst. eurų, kuriuos pareigūnai padengė, jie visi juos padengė savanoriškai, pripažinę, kad dėl jų kaltės įvyko eismo įvykiai, nebuvo tarnybinio patikrinimo kelio, kuriuo reikėtų aiškintis. Likusius 21 tūkst. padengė VSAT“, – nurodė atstovas.
„Esmė, kad vos ne po pusę milijono eurų per metus atsisakius kasko yra sutaupoma. Ir tie patys pinigai gali būti skirti būtiniausioms išlaidoms, trūkstant pinigų, – ir transportui, ir degalams, ir pareigūnams skatinti“, – teigė G. Mišutis.
„Taip, būtų idealu turėti kasko paketą su viskuo, bet kai yra toks valstybės lėšų sutaupymas, jas galbūt skiriant tiems patiems pareigūnams kitose srityse, turbūt akivaizdu, kad sprendimas ekonomiškai yra pasiteisinęs“, – pridūrė jis.
VSAT atstovas nurodė, kad nuostata dėl tarnybos turtui padarytos žalos atlyginimo šakos kolektyvinėje sutartyje įtvirtinta šių metų kovą. Pagal ją nesant darbuotojo tyčios taikoma iki pusės MMA dydžio siekianti materialinė atsakomybė.
„Tikrai nėra sistemos, kad iš karto pareigūnas būtų skriaudžiamas“, – akcentavo G. Mišutis.
„Vidaus tarnybos statute netgi atskiru straipsniu nustatyta, kad pareigūnas turi atlyginti visą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas priskirtas funkcijas, tačiau žalos dydis negali būti didesnis negu šešių vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Tai mūsų tvarka su puse MMA (...) yra žymiai palankesnė pareigūnui“, – pažymėjo jis.
Apgadino lengvąjį automobilį Vilniaus oro uoste
Situaciją dėl kasko draudimo ir dalies žalos dengimo pareigūnų lėšomis profsąjunga šią savaitę iškėlė po 2026-ųjų sausio atvejo, kai pasienietis apgadino tarnybinį lengvąjį automobilį Vilniaus oro uoste.
VSAT žiniomis, šis incidentas įvyko sausio 31-ąją. Pareigūnui buvo pasiūlyta taikyti 570 eurų materialinę atsakomybę, o jam nesutikus atliktas tarnybinis patikrinimas.
„Šiuo atveju pareigūnas nesutiko su tokiu pasiūlymu, tai buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu jis teigė, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pagrindas taikyti materialinę atsakomybę, neprieštarautų“, – sakė G. Mišutis.
Jo duomenimis, pasienietis, oro uosto teritorijoje užvažiavęs ant kolonos apsauginio metalinio rėmo, pažeidė jį ir transporto priemonę.
„Tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad pareigūnas turėjo įvertinti aplinką, automobilio padėtį, judėjimo trajektoriją ir turėjo imtis priemonių, kad išvengtų tarnybinio turto sugadinimo. Buvo konstatuota, kad jo veiksmų forma yra neatsargi kaltė. Tyčine žala niekas nei kaltino, nei jos buvo, bet pareigūnas buvo nepakankamai atsargus, ir tai lėmė tarnybinio automobilio apgadinimą“, – nurodė VSAT atstovas.
„Čia nebuvo kažkoks miškas, kelmai, laukai, gaudynės, kur pasitaiko automobilio apgadinimo situacijų. Įprastai nustatoma, kad pareigūnas nekaltas, jeigu jis bekelėje automobilį pažeidė persekiodamas kontrabandininkus ar buvo kitos panašios aplinkybės“, – aiškino G. Mišutis.
Pasak jo, visos automobilio remonto išlaidos siekė beveik tūkstantį eurų, o 570 eurų iš pareigūno dar nėra nuskaičiuoti.
R. Liepos žiniomis, pareigūnas įlenkė automobilio slenkstį: „Tai įvyko patalpoje. Buvo žiema ir automobiliai buvo suvaryti į oro uosto bagažo patalpas, kurios yra šildomos.“
Profsąjunga nesibylinės, žada kompensuoti išlaidas
Profsąjunga tvirtino, kad daugiau kaip 25 metus VSAT tarnaujantis pareigūnas po patirties, kai jam buvo pasiūlyta atlyginti kelių šimtų eurų žalą, svarsto palikti tarnybą.
„Štai čia ir reikia skaičiuoti tikrąją tokio „taupymo“ kainą. Tarnyba gali susigrąžinti 500 eurų, bet prarasti žmogų, į kurį valstybė investavo 25 metus – jo žinias, patirtį, mokymus ir kvalifikaciją. Kiek kainuos parengti žmogų, kuris galėtų jį pakeisti? Ar tikrai dėl kelių šimtų eurų verta prarasti patyrusį pareigūną?“ – pranešime teigė R. Liepa.
BNS jis patvirtino, kad profsąjunga pareigūnui atlygins išlaidas už automobilio apgadinimą.
„Nematau reikalo dėl tokios sumos teistis. Profesinė sąjunga tiesiog kompensuos tam nariui patirtas išlaidas ir prašysime, kad federacija inicijuotų kolektyvinės sutarties pakeitimą, kad nekiltų neaiškumų“, – sakė R. Liepa.
„Kad būtų įrašyta į kolektyvinę sutartį „už labai grubų pažeidimą“. Kad būtų siejamas (žalos atlyginimas – BNS) su neatsargiu ar piktybišku vairavimu, dar iki galo nesuformulavome. Arba tos nuostatos iš viso atsisakyti“, – nurodė profsąjungos pirmininkas.
VSAT atstovas šį atvejį oro uoste vadino „visiškai išskirtiniu“.
„Pernai nebuvo tokių atvejų, kad reikėtų aiškintis žalą tarnybinio patikrinimo keliu. (...) Šiuo atveju vertėtų pabrėžti, kad jokia tarnybinė nuobauda pareigūnui nebuvo taikyta“, – pažymėjo G. Mišutis.
Jis pridūrė, kad sankcijos galėtų būti taikomos, jeigu patikrinimo metu būtų nustatyta pareigūno tyčia dėl apgadinto turto.
„Bet tyčios nei šiuo atveju, nei kitais atvejais nebūna nustatoma. Jeigu tarnybinis patikrinimas tai nustatytų, taip, būtų jau kiti veiksmai. Bet pagrindinis patikrinimo tikslas yra pareigūnui nepripažįstant savo kaltės nustatyti objektyviais faktais išvadą (...) ir tada spręsti materialinės žalos atlyginimo klausimą“, – nurodė VSAT atstovas.
Jo teigimu, tarnybai nustojus drausti automobilius kasko, pasikeitė pareigūnų požiūris į tarnybinį transportą ir „kelis kartus“ sumažėjo automobilių apgadinimų.
„Pareigūnai turbūt įvertina, kad atsipalaidavimas, kurį apmoka valstybė, ir atsipalaidavimas, kuris nedidele dalimi gali kainuoti padengimą iš savo kišenės, yra skirtingi dalykai. Sumažėjo įvykių, ir tai sietina su atidumu vairuojant tarnybinį transportą“, – sakė G. Mišutis.
Panaši situacija dėl kasko draudimo yra Policijos departamente. BNS rašė, kad policijos tarnybinis transportas iš esmės kasko nedraudžiamas nuo 2018 metų balandžio.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad „didžioji dalis“ policijos automobilių neturi kasko, išskyrus „išimtinius atvejus“ – pavyzdžiui, autobusus, kuriais vežami policijos kursantai, ar kai tai privaloma transportui įsigyti.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė stebėjosi pasieniečių profsąjungos pozicija, akcentuodama, kad nedraudimas kasko numatytas tiek policijos, tiek pasieniečių šakos kolektyvinėse sutartyse.
Jos teigimu, policijoje dėl dalies žalos išieškojimo iš pareigūnų netyčinių eismo įvykių atvejais situacija „ko gero, dar blogesnė“, nes policininkai į avarijas pakliūva dažniau.
