Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 5d. 11:01

Prognozės dėl priešlaikinių rinkimų – gudri R.Karbauskio taktika?

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis

Didžiausios valdančiosios partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis viešai svarsto, kad prezidento rinkimų baigtis opozicinėms jėgoms gali tapti pretekstu surengti išankstinius Seimo rinkimus. Tačiau politologė Rima Urbonaitė sako, kad tokios kalbos niekuo nepagrįstos ir tėra skirtos rinkėjams mobilizuoti.

R.Karbauskis leidžia suprasti, kad po gegužę vyksiančių prezidento postą užėmus ne LVŽS kandidatui premjerui Sauliui Skverneliui, politinė padėtis šalyje gali tapti gerokai įtemptesnė. Interviu interneto portalui Delfi „valstiečių“ lyderis aiškino, kad prezidento rinkimai kai kam gali būti labai gera proga pakeisti valdžią.

„Jei S.Skvernelis nelaimėtų rinkimų, darykime tokią prielaidą, ir prezidente tampa Ingrida Šimonytė. Tai kaip padaryti išankstinius Seimo rinkimus? Reikia du kartus nepatvirtinti premjero. Kaip tai padaryti? Reikia nepriimti kandidato, kurį siūlys valdančioji dauguma. Ir beveik daugiau nieko daryti nebereikia – turime išankstinius Seimo rinkimus“, – teigė R.Karbauskis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Trys variantai

Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami trimis atvejais. Išankstinius rinkimus gali paskelbti Seimas, nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų parlamentarų balsų dauguma.

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas. Pirmu atveju – jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. Taip pat – Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konstitucija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konstitucija

Apriboti Konstitucijos

Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius savo komentare yra aiškinęs, kad išrinkus prezidentą Vyriausybės iki šiol buvo sudaromos vadovaujantis Konstitucinio Teismo (KT) 1998 metų sausio 10 dienos nutarime suformuota konstitucine doktrina.

Ji yra tokia: išrinkus prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti išrinktam prezidentui įgaliojimus. Prezidentas priima Vyriausybės įgaliojimus, paveda jai laikinai eiti pareigas ir ne vėliau kaip per 15 dienų turi pateikti Seimui būtent įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

Jeigu Seimas jai pritaria, prezidentas paskiria ministrą pirmininką, o ministro pirmininko sudarytoje ir prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė laikoma iš naujo gavusi Seimo įgaliojimus veikti.

„Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad išrinkto respublikos prezidento pareiga teikti Seimui įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą sudaro galimybę respublikos prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki šia Vyriausybe“, – komentare rašė V.Sinkevičius.

Užsitikrinę paramą „iš šalies“

Valdančioji koalicija, kurią sudaro LVŽS ir Lietuvos Socialdemokratų darbo partija (LSDDP), neturi daugumos Seime. Abiejų frakcijų gretose dirba 62 parlamentarai. Tačiau Seimo „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai yra pasirašę bendradarbiavimo susitarimą su frakcija „Tvarka ir teisingumas“, vienijančia 7 narius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis

Be to, valdančiųjų inicijuotus sprendimus Seime dažnai palaiko nei koalicijoje, nei opozicijoje esanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija, kurią sudaro 8 parlamentarai. Šios partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis yra teigęs, kad po prezidento rinkimų galimas koalicinis susitarimas su valdančiaisiais. Tad užsitikrinti daugumos parlamentarų paramą S.Skvernelio kandidatūrai valdantiesiems neturėtų būti sunku.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis, Rita Tamašunienė, Jaroslavas Narkevičius ir Vanda Kravčionok
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis, Rita Tamašunienė, Jaroslavas Narkevičius ir Vanda Kravčionok

Nėra didelio pasirinkimo

Rimčiausiais S.Skvernelio konkurentais prezidento rinkimuose laikomi I.Šimonytė ir Gitanas Nausėda yra sakę, kad teiktų oponento kandidatūrą ir toliau vadovauti Vyriausybei. 15min podkaste „Mes ne prieš, bet...“ konservatorių kandidatė teigė, kad į R.Karbauskio viešai reiškiamas spekuliacijas norėtų atsakyti klausimu. „Ar tokiu atveju R.Karbauskis teiks S.Skvernelio kandidatūrą? Nes jis turės atramą Seime. Jeigu teiks, bijau, kad joks prezidentas neturės labai didelio pasirinkimo“, – tikino I.Šimonytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Ji nesiėmė svarstyti, ar kas keistųsi, jei didžiausia valdančioji Seimo LVŽS frakcija dar aptrupėtų ir koalicija labiau „susitrauktų“. Vis dėlto, anot politikės, bet kokių rinkimų – taip pat ir savivaldos, Europos Parlamento, prezidento – rezultatai siunčia tam tikras indikacijas politikams. Ji neatmetė, kad po jų gali būti daug rimtesnių perturbacijų, persistumdymų ir „šachmatų lenta atrodys visai kitaip“.

Klausiama, ar užimtų pasyvią poziciją ir neinicijuotų pokyčių, I.Šimonytė teigė nenorinti atskleisti visų kortų. „Juo labiau, kad nežinia, kaip tikrųjų susiklostys tas politinis laukas. Bet tikrai manau, kad gali būti įvairių pasikeitimų vien dėl to, jog neišsipildys R.Karbauskio įsitikinimas, kad jis laimės visus trejus rinkimus“, – kalbėjo ji.

Neprovokuotų politinės krizės

Kiek anksčiau 15min podkaste „Mes ne prieš, bet...“ taip pat dalyvavęs G.Nausėda aiškino, kad pritartų S.Skvernelio kandidatūrai, jei ją teiktų valdantieji. Tą jis darytų remdamasis 1998 metų Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitano Nausėdos rinkimų programos pristatymas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitano Nausėdos rinkimų programos pristatymas

„Tai nėra Vyriausybės atsistatydinimas ir kūrimas iš naujo. Tai yra įgaliojimų grąžinimas. De facto mūsų respublikos prezidentai kartu su naujos Vyriausybės tvirtinimu pakeisdavo kai kuriuos ministrus. Taip yra buvę istorijoje. Bet dar niekada nebuvo taip, kad kvestionuotų premjero parinkimą, jeigu tą premjerą teikdavo ir siūlydavo valdančioji dauguma. Jeigu toks kandidatas bus siūlomas, prezidentas turi jį patvirtinti, idant lygioje vietoje neišprovokuotų politinės krizės“, – kalbėjo jis.

Jeigu bruzdesiai LVŽS tęstųsi, ši parlamentinė frakcija netektų daugiau narių ir susiformuotų nauja valdančioji dauguma, kuri siūlytų, pavyzdžiui, dabar opozicijoje dirbančių konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į premjerus, G.Nausėda sakė, kad irgi neturėtų prielaidų atsisakyti ją tvirtinti.

Keistos spekuliacijos

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė R.Urbonaitė R.Karbauskio svarstymus vadino spekuliatyviais. Ji pabrėžė, kad mūsų šalyje prezidentas paprastai nėra bambagysle surištas su valdančiąja dauguma.

„Mums buvo įprasta situacija, kad yra ir oponuojanti dauguma. Todėl, tiesą sakant, labai stebiuosi, kad politikai pradėjo siųsti žinią, jog pas mus prezidentas yra toks galingas, kad gali sukelti tokį chaosą. Tuo labiau kad vis dėlto Konstitucijoje yra numatyti tam tikri saugikliai, jog prezidentui nebūtų suteiktos pernelyg didelės galios dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Atitinkamai man atrodo mažų mažiausiai keista, kad pamatome tokias spekuliacijas“, – akcentavo ji.

Mykolo Romerio universiteto nuotr. /Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė
Mykolo Romerio universiteto nuotr. /Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė

R.Urbonaitė taip pat pabrėžė, kad kalbos apie pirmalaikius Seimo rinkimus skamba nepagrindžiant jų argumentais. Jos nuomone, taip tiesiog bandoma paveikti rinkėjus. „Kitaip tariant, pasakyti: „Arba jūs išrenkate mūsų kandidatą, arba valstybė ir jos visas valdymas atsidurs pavojuje“. Nors šiaip pagal tokią logiką mūsų valstybėje visada turėjome turėti chaosą, visiškai klaikų vaizdą. Tačiau taip nebuvo. Manau, tai bandymas gąsdinti be realaus suvokimo, kas yra kas ir kaip veikia visa mūsų politinė sistema“, – dėstė politologė.

R.Urbonaitė neatmetė, kad po prezidento rinkimų, jei juos laimėtų ne S.Skvernelis, yra įmanoma tam tikra dabartinės Vyriausybės sudėties revizija. Tačiau ji priminė, kad nauji šalies vadovai paprastai tuo nepiktnaudžiauja.

„Nors čia man įdomesnis klausimas – o kas bus su premjeru? Ar vis dėlto S.Skvernelis grįš į šitą poziciją ar jie ieškos ko nors kito? Kita vertus, kiekvienas prezidentas irgi puikiai supras, kad jeigu jis neatliks savo pareigos ir neatsižvelgs, ką teikia valdančioji dauguma į premjerus, toks prezidentas gali rizikuoti padaryti valdymą neįgalų. Tačiau iš principo jis nieko nelaimės. Kaip tik tai gali netgi pasitarnauti tuometinei valdančiajai daugumai. Kitaip tariant, čia yra sudėta tiek stabdžių ir atsvarų – tam tikrų saugiklių, kad prezidentas nepiktnaudžiautų ir kad turėtumėme tokią institucinę valdžios sąrangą, kur pagrindinė galia yra koncentruota į parlamentą ir jo valdančiosios daugumos pagrindu yra sudaroma Vyriausybė“, – pabrėžė MRU dėstytoja.

Pasileisti nepanoro

Iniciatyvų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus randasi beveik kiekvienoje kadencijoje. Pastarąjį kartą, t. y. prieš metus, tai siūlė opozicinės parlamento frakcijos.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis tai motyvavo tuo, kad jau kuris laikas dirba valdančioji mažuma, dėl ko jai reikia ieškoti kompromisų, bet su opozicija tartis nebandoma. Tačiau projektą dėl pirmalaikių rinkimų Seimas atmetė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pirmalaikiai Seimo rinkimai modernios Lietuvos istorijoje buvo surengti vienintelį kartą, politiškai ypatingai sudėtingu laikotarpiu Nepriklausomybės pradžioje. Ketverių metų neišdirbo 1990 metų pradžioje kadenciją pradėjusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Pirmalaikiai rinkimai į Seimą įvyko 1992 metų spalio 25 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

01:22
00:55
00:39

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min