Prokuratūra gavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Lauryno Kasčiūno ir Agnės Bilotaitės kreipimąsi, kuriame Seimo nariai nurodo abejojantys, ar Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Klaipėdos universitetinės ligoninėje bus objektyvus. Reaguodama į šį ir viešai paskelbtą Seimo narių pareiškimą prokuratūra atkreipė dėmesį ir į tai, kad tam tikri teiginiai šiame pareiškime nėra tikslūs ir galimai klaidina visuomenę.
Minimas ikiteisminis tyrimas praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas visų pirma siekiant nustatyti, ar sveikatos apsaugos ministro pasirašytame rašte nurodomi pažeidimai vertintini kaip LR Baudžiamajame kodekse nurodytos nusikalstamos veikos, todėl teigti, kad tyrimas yra atliekamas konkretaus asmens atžvilgiu, yra nepagrįsta ir neteisinga.
Taip pat pabrėžtina ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kreipimasis į Generalinę prokuratūrą nevaržo generalinio prokuroro diskrecijos pavesti išnagrinėti gautą pareiškimą ar organizuoti ikiteisminį tyrimą tam prokuratūros padaliniui, kuriam, jo manymu, tai dera atlikti pagal kompetenciją.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kreipimąsi pasirašę politikai viešai išsako ir išankstinį šiuo metu tebevykstančio ikiteisminio tyrimo vertinimą bei šališkai pasisako šio proceso dalyvių atžvilgiu. Tokie precedentai jau yra sulaukę labai griežto bei kategoriško Europos žmogaus teisių teismo vertinimo kaip netinkami ir neleistini.
„Niekaip negalėčiau sutikti su tuo, kad kai teisėsauga pradeda tyrimą ir atlieka jį taip, kaip tai nustatyta įstatyme, net jei tai kažkam ir nepatinka, atsiranda pagrindas abejoti kito tyrimo objektyvumu ar net visos institucijos kompetencija bei nešališkumu. Tai nėra nei pagrįsta, nei logiška. Tačiau viešai pateikiama šališka politikų nuomonė tikrai daro žalą teisingam procesui, kaip šių metų sprendime yra pabrėžusi Strasbūro teismo septynių teisėjų kolegija. Todėl labai norėčiau, kad tokios klaidos, kurios visai visuomenei vėliau kainuoja labai brangiai, daugiau nebūtų kartojamos“ – pabrėžia generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Prokuratūra dar kartą primena ir pabrėžia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę kreiptis į teisėsaugą manydamas, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradedamas tik esant teisės aktuose nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams. Lietuvos piliečiai taip pat turi pareigą pateikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis, kai dėl jų teisėsauga kreipiasi įstatyme nustatyta tvarka, o atsisakymas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus gali būti įvertintas ir kaip nusikalstama veika.
Generalinė prokuratūra taip pat informuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Klaipėdos universitetinės ligoninėje tolesniam jo organizavimui, koordinavimui ir kontrolei perduotas į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių. Ikiteisminio tyrimo veiksmus pavesta atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai.
