Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prokuratūra siekia 12 metų įkalinti trėmimuose dalyvavusį buvusį MGB pareigūną

Temidė
Trakų rajono apylinkės teismo nuotr. / Temidė
Šaltinis: BNS
0
A A

Kauno apygardos prokuratūra siekia, kad už civilių asmenų trėmimą kaltu pripažintas buvęs sovietų MGB (vėliau KGB) pareigūnas, Vilniuje gyvenantis Rusijos pilietis Michailas Tabakajevas būtų nuteistas kalėti 12 metų.

Ligotam 86 metų nuteistajam 2012 metų lapkritį Kauno apygardos teismas skyrė laisvės apribojimą dvejiem metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose Vilniuje, išskyrus atvejus, susijusius su liga, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios dvejus metus nekeisti gyvenamosios vietos.

Nuteistasis M.Tabakajevas taip pat padavė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Senolis aiškina, jog 1948-1952 metais ėjo tarnybą būdamas eilinis žemesnės pakopos pareigūnas – operatyvinis darbuotojas, žinojo, kad Lietuva 1940 metais savanoriškai įstojo į Sovietų sąjungą.

Oficiali sovietų propaganda interpretavo šiuos istorinius faktus savo naudai, ir tik 1992 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos visuomenė sužinojo daug faktų apie tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje 1940 metais aplinkybes, – rašoma nuteistojo skunde teismui.

„Oficiali sovietų propaganda interpretavo šiuos istorinius faktus savo naudai, ir tik 1992 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos visuomenė sužinojo daug faktų apie tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje 1940 metais aplinkybes“, – rašoma nuteistojo skunde teismui.

M.Tabakajevas teigė, kad byloje nebuvo ištirtos jo pareigų ribos, kadangi dokumentų įforminimas tebuvo „trėmimo proceso techninė dalis“, gavęs įsakymą, neturėjo pasirinkimo.

Šią savaitę Lietuvos apeliaciniame teisme Vilniuje vyko posėdis, byloje verdikto teisėjai kol kas nepaskelbė.

Kauno apygardos teismas yra nusprendęs, kad M.Tabakajevas pripažintas kaltu už nusikaltimą, kuris ir buvo jo padarymo metu egzistavusios valstybės vykdytos politikos sudėtinė dalis. Be tuomet egzistavusios valstybės bei jos struktūrų veiksmų šis nusikaltimas tuo metu iš viso negalėjo būti padarytas.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras nesutiko su tokiu nuosprendžiu ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Nuosprendį prašoma pakeisti – pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, kurias teismas pripažino M.Tabakajevo atsakomybę lengvinančiomis – esą nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarytos esant išskirtinėms politinėms aplinkybėms, nusikalstamos veikos padarytos vykdant įstatymus.

Prokuroras taip pat prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į aštuonias nusikalstamas veikas pagal Baudžiamojo kodekso 102 straipsnį ir skirti jam bausmę.

Šioje byloje yra aštuoni nukentėjusieji, žalą atlyginti prašė ne visi. Viena nukentėjusioji prašė priteisti jai 1,5 mln. litų neturtinę žalą, kita – simbolinę vieno lito žalą.

M.Tabakajevas savo dalyvavimą šeimų trėmimuose neigė, todėl teismas rėmėsi prokuratūros pateiktais faktiniais duomenimis.

Bylos duomenimis, M.Tabakajevas, pokaryje būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šakių apskrities skyriaus Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus operatyviniu, vėliau vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, dalyvavo tremiant aštuonias šeimas. Tarp tremiamų į Sibirą buvo dvejų ir penkerių metų vaikai. Jiems pavyko išlikti gyviems.

Teisėsauga nustatė, kad Lietuvos aneksijos metu M.Tabakajevas buvo šeimų trėmimų vykdymui sudarytų operatyvinių grupių nariu, jis apklausdavo tremiamų šeimų galvas ir (ar) perduodavo tremiamas šeimas į ešeloną, civilius gyventojus iš aneksuotos teritorijos į aneksavusios valstybės teritoriją, trėmė suvokdamas savo daromų veiksmų esmę, siekdamas juos ištremti.

Iš šios bylos matyti, kad į Sibirą buvo ištremtos priešiškai sovietų santvarkai nusiteikusios šeimos, globojusios ir slaugiusios Lietuvos partizanus, taip pat pasiturintys ūkininkai.

Bylos duomenimis, 1948 metų gegužės 22 dieną M. Tabakajevas į Vilkaviškio geležinkelio stotį pristatė aštuonis asmenis ir perdavė į ešeloną. Gelgaudiškio valsčiaus Šimkų, Petraičių ir Pajotijų kaimų gyventojai buvo ištremti į Krasnojarsko sritį.

Po metų 1949-ųjų kovo 25-osios M.Tabakajevas į ešeloną esą perdavė dar 18 Gelgaudiškio valsčiaus gyventojų.

Teisėsaugos pareigūnai taip pat surinko duomenų, kad kaltinamasis priėmė informatoriaus „Miškas“ pranešimą, surinko duomenis apie J.O. šeimos nelojalumą sovietinei santvarkai. Vėliau šio pranešimo pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl J.O. ir jo šeimos narių ištrėmimo į Tiumenės sritį. Tačiau Kauno teismas nusprendė, kad M.Tabakajevo kaltė dėl šios šeimos trėmimo neįrodyta.

Be to, M.Tabakajevas 1948 metų gegužės 22 dieną Gelgaudiškio valsčiaus Stanaičių kaime dalyvavo sulaikant tris asmenis ir prievarta ištremiant iš gyvenamos vietos į Krasnojarsko kraštą.

Taip pat, bylos duomenimis, 1952-ųjų rugpjūčio 3-iąją M.Tabakajevas iš Betygalos areštinės nuvežė du asmenis į Viduklės geležinkelio stotį, iš kur jie ešelonu išvežti į Krasnojarsko sritį.

2010 metais specialistai tyrė byloje esančius įvairius archyvinius dokumentus. Specialisto išvados aktu patvirtinta, kad jis pasirašė kelias pažymas apie perdavimą tremčiai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min