Teigiama, kad pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, taip pat penki tarnybiniai patikrinimai. Aštuoni tyrimai nebuvo pradėti.
Anot prokuratūros, dauguma pranešimų gauta specialiu elektroniniu paštu, o dalis iš kitų institucijų – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), Krašto apsaugos ministerijos, Vyriausybės bei Finansų ministerijos.
Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.
Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.
Anot Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro Raimondo Petrausko, įstatymas – tobulintinas, jame trūksta aiškumo, detalumo ir tikslumo.
Taip pat, pasak prokuroro, terminas sprendimui dėl pranešėjo statuso suteikimo yra gana trumpas, nėra numatyta, kiek jis turi galioti, kokia jo panaikinimo procedūra.
Teigiama, kad nėra nurodyta, per kiek laiko turėtų būti išnagrinėta informacija dėl galimai daromo neigiamo poveikio, ar toks sprendimas gali būti skundžiamas, nėra išaiškinta, kaip taikyti apsaugą nuo neigiamo poveikio asmeniui, kuriam pranešėjo statusas nesuteikiamas.
Dėl to Generalinė prokuratūra ketina parengti bei pasiūlyti Seimui svarstyti įstatymo bei poįstatyminių aktų pakeitimus.
