Šiaulių prokuratūroms jau 25 metus vadovaujantis A.Mirnyj pataikė susirgti kaip tik tada, kai Generalinė prokuratūra pakvietė jį atvykti į atestaciją. Liga pagelbėjo – kita atestacija vyks tik kitų metų vasario mėnesį, o liepą A.Mirnyj sukaks 62–eji. Taigi iki pensijos likę vos metai.
Ramybę apkartino tyrimas
A.Mirnyj, kuris buvo ištikimas Valstybės saugumo departamento (VSD) talkininkas neteisėtai klausantis žurnalistų telefono pokalbių, dabar labiausiai rūpi ramiai sulaukti pensijos.
Tačiau ramiai laukti nesiseka. Ir ne vien todėl, kad šeštą dešimtį perkopusio prokuroro namuose pensinio amžiaus žmonos vietą užėmė 27 metais jaunesnė moteris. Generalinė prokuratūra, kas penkerius metus organizuojanti vyriausiųjų prokurorų atestaciją, paskyrė šią nervus gadinančią procedūrą ir A.Mirnyj, neatsižvelgdama į jo garbų amžių.
Vis dėlto dar nemalonesnis pokalbis A.Mirnyj laukia Seime, Aleksandro Sacharuko vadovaujamoje Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijoje. Sykį A.Mirnyj jau pavyko dėl ligos išvengti pasiaiškinimo Seimo nariams, bet, kad ir kiek jis sirgtų, vieną kartą teks atsakyti į klausimus, kodėl prokuroras, būdamas teisėtumo garantas, tarpininkavo dėl sankcijų klausytis žurnalistų pokalbių, lyg jie būtų įtariami padarę ypač sunkius nusikaltimus? Kodėl sankcijos duotos nepaisant teritorinio principo Šiauliuose, nors žurnalistai gyvena Vilniuje? Kuo remdamasis A.Mirnyj pasirašė dešimtis teikimų Šiaulių apygardos teismo pirmininkui Boleslovui Kalainiui, teigdamas, neva VSD turi informacijos apie viešų asmenų „veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ir kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams“?
Prokurorui B.Mirnyj tarpininkaujant ir teisėjui B.Kalainiui tenkinant visus saugumiečių teikimus, VSD neteisėtai sekė žurnalistus ir kitus viešus asmenis.
„Dar tik to trūko“
Vos šio straipsnio autorė, prisiskambinusi A.Mirnyj į Šiaulius, prabilo apie žurnalistų pokalbių klausymąsi, A.Mirnyj atrėžė: „Dar tik to trūko, kad mes su jumis kalbėtume klausimais, kuriais aš turiu arba turėsiu aiškintis komisijai.“
Klausiamas, kokia jo nuomonė dėl žurnalistų sekimo skandalo, A.Mirnyj ir toliau buvo nekalbus: „Nieko negaliu pasakyti, juk žinote, kad Seimo komisijoje tas klausimas svarstomas, o jūsų laikraštis rašo, jog aš turėsiu būti apklaustas ten kaip liudytojas. Todėl jokių komentarų šia tema iki pakvietimo į komisiją jums neteiksiu.“
Baugina rotacija
Kur kas šnekesnis A.Mirnyj buvo prabilus apie galimą prokurorų rotaciją. Ši tema nepakeičiamam Šiaulių prokuratūrų vadovui akivaizdžiai skaudi.
„Žodžio „rotacija“ kol kas nėra nei prokuratūros įstatymuose, nei kituose norminiuose aktuose, – paaiškino A.Mirnyj. – Ką reikštų rotacija žmogui, einančiam tokias pareigas kaip aš, jeigu Lietuvoje yra tik penki apygardų vyriausieji prokurorai? O perkėlimas į žemesnes pareigas – tai jau ne rotacija, bet pareigų pažeminimas. Kad būtų įgyvendinta rotacija, turi būti sukurta materialinė bazė. Į naują vietą atvykusiems prokurorams reikia butų, taip pat ir darbo jų sutuoktiniams. Jau dešimt metų kalbame apie rotaciją, tačiau šiuo metu jai visiškai nėra sąlygų.“
Labiausiai A.Mirnyj bijo, kad rotacija prokuratūrose neprasidėtų nuo jo. „O kai prokurorui lieka metai iki pensijos, ar tai galima vadinti rotacija? – piktinosi jis. – 35 metus dirbti sistemoje ir, likus metams iki pensijos, dirbus be jokių nuobaudų, būti rotuotam? Ar čia yra logikos?“
Mamutai ir mamutės
Generalinės prokuratūros duomenimis, iš 57 prokuratūrų vadovų 19 šias pareigas eina ilgiau kaip 10 metų. Prokuratūros mamutais galima vadinti Valdemarą Vaitekūną, kuris nuo 1983 metų vadovauja Skuodo rajono prokuratūrai, Albiną Bambalą, nuo 1984–ųjų vadovaujantį Joniškio rajono prokuratūrai, Arūną Kontrimavičių, nuo 1991 metų vadovaujantį Širvintų rajono prokuratūrai, Ireną Mikulienę, nuo 1993 metų vadovaujančią Rokiškio rajono prokuratūrai. Net aštuonių prokuratūrų vadovai į šias pareigas paskirti 1995–aisiais.
Prokuratūrų vadovai keičiasi net rečiau negu teismų pirmininkai, kurių rotacija po truputį pradedama įgyvendinti. Prokurorų sutuoktiniai dažnai dirba policijoje, teisme, antstoliais, advokatais ar notarais. Taigi toje pačioje sistemoje sukasi vienos šeimos nariai.
Ne išimtis ir A.Mirnyj šeima. Elena Mirnaja, kuri 27 metus buvo A.Mirnyj žmona, vadovauja Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui. Sūnus Andrej Mirnyj dirba Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje skyriaus vyriausiuoju prokuroru, antras sūnus Ruslan Mirnyj – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apskrities skyriuje vyresniuoju tyrėju.
Dingstančių bylų epidemija
Šiaulių apygardos prokuratūros teritorijoje šiuo metu atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl Šiauliuose ir Kelmėje dingusių bylų, o neseniai baigtas tarnybinis patikrinimas dėl vilkinamų tyrimų. Abiem atvejais bylų dingimas ir vilkinimas iškilo į viešumą pasikeitus policijos vadovams.
Šių metų balandžio mėnesį išaiškėjo, kad Kelmėje trūksta 34 ikiteisminio tyrimo bylų, pradėtų 2003–2005 metais. Balandžio 6 dieną Šiaulių apygardos prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl dingusių bylų, 19 jų buvo aptiktos pas tyrėjus ir archyve. Tačiau likusių 15 bylų surasti nepavyko, jas teko atkurti.
Pasak tyrimą atliekančio Šiaulių apygardos prokuroro Aivaro Povilaičio, septynios iš dingusių bylų buvo nutrauktos, bet jas privalėjo saugoti Kelmės policijos archyvas. Likusios aštuonios bylos turėjo būti tiriamos, tačiau, nenustačius įtariamųjų, keletą metų jokių procesinių veiksmų nebuvo atliekama.
Dauguma dingusių bylų iškeltos dėl smulkių vagysčių, o viena – dėl sunkaus kūno sužalojimo per eismo įvykį. 2005 metais anksti rytą vilkikas nubloškė nuo kelio dviračiu važiavusią moterį. Vairuotojas nurūko nė nesustojęs. Kelmės rajono prokuratūra, privalėjusi stebėti, kaip vyksta tyrimas, ketverius metus nepasigedo nei šios, nei kitų bylų.
Ikiteisminis tyrimas dėl Kelmėje dingusių bylų jau eina į pabaigą, sausio mėnesį turėtų būti priimtas procesinis sprendimas. Nustačius asmenis, kaltus dėl bylų dingimo, jiems gali būti pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo arba pagal 228 straipsnį dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Akis atvėrė anonimas
Perspektyva atsidurti kaltinamųjų suole gąsdina ne tik Kelmės pareigūnus. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pasigesta trijų ikiteisminio tyrimo bylų. Dėl jų dingimo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą.
Be šių dviejų ikiteisminių tyrimų, pačiame Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliktas tarnybinis patikrinimas
dėl vilkinamo tyrimo. Policijai buvo persiųstas anoniminis laiškas, kuriame rašyta apie netvarką 1–ajame Šiaulių miesto policijos komisariate (PK).
Per tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad vilkinamos 56 bylos. 47 iš jų pradėtos dėl vagysčių, kitos – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl turto sunaikinimo arba sugadinimo, dėl plėšimo, dėl sukčiavimo ir dėl dokumentų klastojimo. Po patikrinimo 6 bylų ikiteisminis tyrimas tęsiamas toliau, 2 bylos nutrauktos, o dėl vienos surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą.
Keletą mėnesių netirtų bylų krūva rasta buvusio Šiaulių 1–ojo PK kriminalinės policijos vadovo Jordano Stankūno kabinete, kai šių metų vasarą buvo sujungti Šiaulių miesto policijos 1–asis ir 2–asis komisariatai. Komisariatui vadovavęs Auridas Pekauskas perkeltas į Radviliškio rajono PK dirbti viršininko pavaduotoju. J.Stankūnas po reorganizacijos tapo eiliniu Paieškos skyriaus darbuotoju. Policijos vadovybė bylų tyrimą vilkinusiems pareigūnams skyrė nuobaudas: buvusiam komisariato vadovui A.Pekauskui – papeikimą, o J.Stankūnui – griežtą papeikimą.
Patikrinimą dėl vilkinamų bylų atliko ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra. Savo išvadas ji pateikė Generalinei prokuratūrai. Ši spręs, ar prokurorai patys tinkamai kontroliavo bylas.
Veteranų prieglobstis
Bylų dingimas – ekstremalus ir skandalingas įvykis policijoje ir prokuratūrose. Tačiau Generalinė prokuratūra neveda atskiros tokių įvykių apskaitos, o informacija apie dingusias bylas retai prasiskverbia į viešumą.
2007 metų gegužę Klaipėdoje miesto apylinkės prokuroru paskyrus vilnietį Giedrių Danėlių (jis pakeitė ilgametį vadovą Stanislovą Stulpiną) buvo pasigesta penkių baudžiamųjų bylų. Paaiškėjo, kad jas namie laikė buvęs prokuroras Remigijus Daržinskas.
2009 metais nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje dingo 2004 metais iškelta byla dėl suklastoto dokumento – ji buvo išskirta iš kontrabandos bylos. Tai pastebėta, kai prokuratūrai pradėjo vadovauti jau kitas prokuroras.
Tai, kad dingusios ir netinkamai tirtos bylos aptiktos keičiantis vadovybei, duoda pagrindo spėti, jog pažeidimų gali būti ir kituose rajonuose, kur teisėtvarkos ir teisėsaugos įstaigoms daug metų vadovauja tie patys asmenys. Ar kas nors žino, kaip iš tiesų dirba „mamutų prieglobsčiu“ tapusios prokuratūros, kurios pačios stebi, tikrina ir baudžia save?
