Sekite 15min Google
Pasak viešai skelbtos informacijos, musulmonams atliekant penktadienio religines apeigas prie mečetės susirinko grupė baikerių. Buvo triukšmaujama, leidžiama muzika, skanduojama taip pat demonstruota kiaulės galva. Lietuvos jaunimo centras mano, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos vien kaip galimas viešosios tvarkos pažeidimas.
„Kai provokuojantys veiksmai vyksta būtent prie maldos namų ir tuo metu, kai žmonės atlieka religines apeigas, negalime apsiriboti vien klausimu, ar gautas leidimas susirinkti. Turime išsiaiškinti, ar tai buvo sąmoningas bandymas sutrikdyti apeigas ir pažeminti konkrečios religinės bendruomenės narius,“ – sako Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas.
Centre pabrėžiama, kad ypač svarbi yra aplinkybių visuma: veiksmai vyko prie musulmonų maldos namų, būtent religinių apeigų metu, o kartu buvo naudojamas simbolis, turintis aiškų kultūrinį ir religinį kontekstą musulmonų tikėjime. Todėl prokuratūros prašoma nustatyti, ar šiais veiksmais nebuvo siekiama sąmoningai sutrikdyti apeigas, pažeminti tikinčiuosius ar skatinti neapykantą jų atžvilgiu.
Lietuvos jaunimo centras prašyme Generalinei prokuratūrai remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsniu, numatančiu atsakomybę už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę, be kita ko, dėl jų tikėjimo ar įsitikinimų.
„Tikimės, kad teisėsauga vertins ar tokie veiksmai neperžengė saviraiškos ribų ir netapo veiksmu prieš žmonių teisę į religijos laisvę. Mums akivaizdu, kad taip buvo bauginami žmonės. Vis dėlto, tik pareigūnai gali surinkti informaciją ir imtis veiksmų užkardyti tokius nusikaltimus ateityje“ – teigia Martynas Norbutas.
BK 171 straipsnis numato atsakomybę už religinių apeigų ar iškilmių sutrikdymą necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais. Todėl Lietuvos jaunimo centras prašo nustatyti, ar susibūrimas buvo iš anksto suplanuotas, ar jo dalyviams buvo žinoma apie tuo metu vykstančias musulmonų pamaldas, kas inicijavo ir organizavo susibūrimą, kas parinko vietą bei laiką ir ar triukšmavimas bei kiti veiksmai buvo iš anksto numatyta susibūrimo dalis.
Atskiras dėmesys skiriamas kiaulės galvos demonstravimui. Rašte prašoma nustatyti, kas ją atsinešė, kas nusprendė ją demonstruoti ir kokiu tikslu tai buvo daroma. Lietuvos jaunimo centro vertinimu, šis veiksmas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jo galimą simbolinę reikšmę musulmonų religiniame ir kultūriniame kontekste.
Lietuvos jaunimo centras atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtinta minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė bei teisė laisvai išpažinti savo religiją ir atlikti religines apeigas. Konstitucijos 43 straipsnyje taip pat įtvirtinta religinių organizacijų teisė laisvai atlikti savo apeigas.
Centro teigimu, šios teisės turi būti užtikrinamos ir tais atvejais, kai religinės apeigos vyksta viešoje erdvėje ar šalia maldos namų. Pareiškime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl riboto Kauno mečetės patalpų pajėgumo dalis musulmonų religines apeigas atlieka šalia esančiame parke. Todėl ši aplinkybė, Lietuvos jaunimo centro vertinimu, neturėtų tapti priežastimi, dėl kurios tikintieji būtų priversti atlikti apeigas sąlygomis, kuriose galima demonstratyvi provokacija, triukšmas ar jų religinius įsitikinimus žeminantys veiksmai.
Lietuvos jaunimo centras pabrėžia, kad kreipimusi į prokuratūrą nesiekiama iš anksto įvardyti kaltų asmenų. Prašoma užtikrinti išsamų, nešališką ir kompleksinį tyrimą bei, nustačius nusikalstamos veikos požymius, taikyti Baudžiamajame kodekse numatytas teisines priemones.
Centro vertinimu, institucijų reakcija į tokio pobūdžio incidentus svarbi ne tik konkrečiai musulmonų bendruomenei. Ji parodo, ar Lietuvoje žmogaus teisė į religijos laisvę ir žmogaus orumas yra vienodai saugomi visų religijų išpažinėjams.