Diplomatai perdavė šį aplanką Generalinei prokuratūrai Vilniuje, kurios tyrėjai nuo šių metų gegužės Sausio 13-osios byloje mėgina apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą, rašo „Lietuvos rytas“.
Į P.Stroilovą Lietuvos prokurorai kreipėsi po to, kai šių metų rugpjūtį su britų žurnalu „The Spectator“ bendradarbiaujantis istorikas išspausdino dalį slaptųjų M.Gorbačiovo bylų, kuriose minimos ir Vilniuje vykusios žudynės.
Istorikas sakė šiuos dokumentus nusikopijavęs iš asmeninio M.Gorbačiovo archyvo ir išsivežęs, kai traukėsi į Vakarus.
„Šie realūs dokumentai griauna ne tiktai paties M.Gorbačiovo susikurtą istorinį įvaizdį, bet ir Vakarų politinio elito propaguojamus mitus apie “perestroikos„ metus“, – teigia jis.
Anot P.Stroilovo, didžioji 170 puslapių dalis yra 1989–1991 metais vykusių SSKP politinio biuro Pabaltijo komisijos posėdžių išrašai. Taip pat yra M.Gorbačiovo pokalbių su užsienio valstybių vadovais išklotinių, artimiausių sovietų lyderio bendražygių užrašų ir dienoraščių: politbiuro nario ir Pabaltijo komisijos pirmininko Vadimo Medvedevo, patarėjo Rytų Europos klausimais Georgijaus Šachnazarovo ir jo bene artimiausio patikėtinio Anatolijaus Černiajevo.
„Iškart turiu pabrėžti – pateiktuose dokumentuose nėra jokio karštojo pėdsako, kur būtų sakoma: tą ir tą dieną M.Gorbačiovas įsakė specialiesiems armijos padaliniams “Alfa„ ar “Vitebsk„ šaudyti į beginklius Lietuvos žmones 1991-ųjų sausį. Tikėtis, kad tokį įsakymą šis politikas būtų laikęs savo fondo archyvuose, būtų nerealu. Tačiau šie dokumentai atskleidžia ne mažiau svarbias M.Gorbačiovo principines nuostatas, kad jis jokiu būdu nebuvo linkęs suteikti Lietuvai ir kitiems Baltijos kraštams bei tokioms respublikoms kaip Gruzija ar Azerbaidžanas visiškos nepriklausomybės“, – sako istorikas.
Tarp jo pateiktų dokumentų yra M.Gorbačiovo ir tuomečio JAV prezidento George'o Busho (Džordžo Bušo) vyresniojo telefono pokalbio išklotinė.
„M.Gorbačiovui norom nenorom teko prabilti apie padėtį Lietuvoje. Jis nedavė G.Bushui jokio kategoriško pažado, kad karinė jėga nebus panaudota“, – kalbėjo P.Stroilovas.
Anot jo, Sovietų Sąjungos reformatoriai buvo pasiūlę M.Gorbačiovui vykti į Vilnių ir atsiprašyti lietuvių tautos po Sausio 13-osios.
„Netgi buvo parengti visų kalbų tekstai. Bet M.Gorbačiovas nuo tos dienos ėmė tolti nuo liberalios reformatorių frakcijos ir ieškoti užuovėjos tarp kietakakčių SSKP vadukų. Nusivylę reformatoriai politiniame biure tomis dienomis vienas po kito įteikinėjo M.Gorbačiovui atsistatydinimo prašymus“, – teigė disidentas.
Lietuvos prokurorai yra kreipęsi į Rusiją su teisinės pagalbos prašymu Sausio 13-sios byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą M.Gorbačiovą, tačiau atsakymo negavo.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
