Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog kaltinamoji apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės lizingo bendrovėms ir sukčiaudama įgijo psichinę negalią turinčio asmens turtinę teisę disponuoti žemės sklypu, teigiama prokuratūros pranešime.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikiusios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jolitos Kančauskienės, teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtinta, jog T. V., siekdama asmeninės turtinės naudos, įkalbėjo psichinę negalią turintį asmenį I. T. pasirašyti išperkamosios nuomos sutartis su lizingo bendrovėmis. Sutarčių pagrindu I. T., nesuprasdamas jų esmės, įsipareigojo mokėti lizingo įmokas, o kaltinamoji įsigijo brangius (5000 Lt) baldus, buities prietaisus, už kuriuos visiškai nemokėjo lizingo įmokų.
Teismas taip pat konstatavo, kad kaltinamoji apgaule savo naudai įgijo ir I. T. priklausančią didelės vertės turtinę teisę. Ji įkalbėjo I. T. suteikti jai įgaliojimą atlikti juridiškai reikšmingus veiksmus su I. T. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jo vardu gauti paskolą. Gavusi įgaliojimą kaltinamoji įkeitė žemės sklypą ir iš fizinių asmenų gavo per 62 tūkst. Lt (62260 Lt) paskolą, kurią panaudojo asmeninėms reikmėms ir jos negrąžino.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos kaltinamosios nuosavybės teisės į jos asmeninį turtą ir į daiktus, kuriuos ji įgijo nusikalstamu būdu. Teismas taip pat patenkino byloje pareikštus lizingo bendrovių civilinius ieškinius, pripažino nukentėjusiojo I. T. teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o kaltinamosios nusikalstamu būdu įgytus daiktus konfiskavo.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrius.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji augina du nepilnamečius vaikus, todėl skyrė palyginti švelnią laisvės atėmimo bausmę.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
