Dabar populiaru
Publikuota: 2009 spalio 28d. 18:02

Psichologai pasigenda valdžios dėmesio vėl išaugusiai savižudybių problemai

Vis dažniau viengungio vardas  pradedamas sieti su homoseksualizmu arba su  liūdno vyruko, kuris tiesiog nesugeba užbaigti žaidimo, įvaizdžiu.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Savižudybė.

Pastaruosius septynerius metus mažėjęs savižudybių skaičius, pernai Lietuvoje vėl ėmė didėti.

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė per Nacionalinės sveikatos tarybos posėdį trečiadienį sakė, nuo 2002 metų mažėjęs savižudybių skaičius, pernai vėl ėmė augti.

2008 metais Lietuva neteko 1111 piliečių, iš gyvenimo pasitraukusių savo noru, daugiausiai kaimuose gyvenančių vyrų.

Pasak O.Davidonienės, valdžios institucijų dėmesio stygių negalima aiškinti dėl ekonominės krizės sumažėjusiomis prevencinių programų finansavimo galimybėmis.

„Manau, kad ankstesniais metais, kai krizės nebuvo, visos šitos programos turėdavo labai epizodinį ir fragmentinį finansavimą. Apskritai, manau, neteisinga praktika prikurti kiekvienai problemai atskiras programas, jas surašyti, duoti tvirtinti Vyriausybei, tačiau po to mes jas sėkmingai padedam į stalčių. Tada kam jų iš viso reikia?“ – klausė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė.

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) atstovavusi Specialiojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Aidukienė teigė, kad ŠMM ne tik vykdo patyčių prevencines programas, tačiau ir organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus su jaunimu dirbantiems asmenims.

T.Aidukienės teigimu, 1,5 tūkst. Lietuvos mokyklų dirba 360 psichologų ir beveik kiekvienoje mokykloje galima rasti socialinį darbuotoją.  Vis dėlto daugelis Nacionalinės sveikatos tarybos narių pasigedo ŠMM vykdomų programų efektyvumo vertinimo.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius teigė, kad savižudybių rodikliai daugiau priklauso nuo socialinės ir ekonominės situacijos bei alkoholio paplitimo, nei nuo švietimo ar sveikatos apsaugos sistemų.  „Iš tikrųjų manau, kad padaryta labai mažai. Dėl to, kad mes turim labai daug programų, tačiau nė viena jų nėra realiai finansuojama. Šiais metais iš viso nė viena programa negavo nė lito“, – teigė M.Marcinkevičius.

Pasak M.Marcinkevičiaus, šiandien aktualiausias yra prevencinių programų finansavimo klausimas.  Sveikatos apsaugos ministro patarėjas teigė, jog svarbiausia yra atsirinkti aktualiausias ir efektyviausias prevencines programas bei aiškiai numatyti, kokiomis lėšomis jos bus finansuojamos.

„Vienintelis šaltinis, kuris šią dieną turi pinigų ir, matyt, kelis artimiausius metus dar turės, tai yra Privalomo sveikatos draudimo fondas. Ir tos programos, tokios kaip gimdos kaklelio vėžio profilaktinės programos, prostatos vėžio profilaktinės programos, kurių veiksmingumu labai abejojama, jos sėkmingai finansuojamos“, – pasakojo M.Marcinkevičius.  Šalia kitoms programoms finansuoti skirtų lėšų perskirstymo M.Marcinkevičius minėjo ir ES lėšas.

Pasak O.Davidonienės, šiandieniniai rezultatai yra priešingi tarpukario Lietuvos rezultatams, pagal kuriuos šalis buvo tarp mažiausiai nuo savižudybių problemos kenčiančių valstybiųKauno medicinos universiteto docentė ir psichologė Nida Žemaitienė pasigedo nacionalinės strategijos savižudybių problemai spręsti, o Lietuvos psichologų sąjungai atstovavęs Robertas Povilaitis teigė, jog itin svarbu atlikti nepriklausomą 2007 metais patvirtintos visuomenės psichikos sveikatos strategijos įvertinimą.  O.Davidonienė priminė, kad savižudybių dažnis Lietuvoje yra didžiausias visoje Europoje. Savižudybių lygiu Lietuva artima Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano rodikliams.

Pasak O.Davidonienės, šiandieniniai rezultatai yra priešingi tarpukario Lietuvos rezultatams, pagal kuriuos šalis buvo tarp mažiausiai nuo savižudybių problemos kenčiančių valstybių.  Tarp pagrindinių priežasčių, prisidedančių prie savižudybių paplitimo, O.Davidonienė priskyrė socialinės ir ekonominės situacijos pablogėjimą, asmeninio gyvenimo krizes, alkoholio paplitimą.

Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės, alkoholio prieinamumo ribojimas turėjo teigiamos įtakos visuomenės psichikos sveikatai. „Priėmus ryžtingus nutarimus Seime, ribojančius alkoholio prekybą, mes pagaliau gavome teigiamų rezultatų šiame kontekste. Visi trys rodikliai – alkoholio toksinis poveikis, ūminė alkoholio intoksikacija ir alkoholinės psichozių sumažėjo“, – sakė O.Davidonienė.

Prie rizikos grupių, linkusių į savižudybes, O.Davidonienė priskyrė vaikus, augančius smurtaujančiose šeimose, patiriančius patyčias, fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą, taip pat tuos, kurių tėvai ilgam išvykę į užsienį ar negaunančius pakankamai tėvų dėmesio.  Rizikos grupei taip pat priskiriami suaugusieji, išgyvenę artimųjų netektis, praradę darbą, turintys pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų ar segantys depresija.

Pasak O.Davidonienės, šiandien pas psichikos sveikatos specialistus gydosi maždaug 5 proc. Lietuvos gyventojų. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos: 1 Savižudybė
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min