Žurnalistams ir politikams dažnai tenka išgirsti vienas už kitą vingresnių ar tiesių, tarsi smūgis į kaktą, D.Grybauskaitės atsakymų.
Prezidentė kalba ne nuolatos, o retkarčiais, kai susikaupia, jos manymu, daug klausimų, kuriais jis gali pareikšti savo griežtą ir neklystamą nuomonę. Tuomet prie prezidentės kokiame nors viešame renginyje leidžiama prieiti žurnalistams ir paklausti arba valstybės vadovė duoda vieną iš retų savo interviu pasirinktai žiniasklaidos priemonei. Jos pirmtako Valdo Adamkaus laikais dažniausiai būdavo galima prišokti spontaniškai ir pasiteirauti apie valstybės aktualijas.
Nurodymas rinkėjams
Pastarąjį kartą D.Grybauskaitė šurmulį sukėlė šią savaitę apsilankiusi restauruotame Liubavo dvare.
Pasigrožėjusi dvaru valstybės vadovė iš peties sukritikavo Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką bei jį sostinėje remiančias Socialdemokratų bei Darbo partijas. Sostinės taryba neseniai priėmė rezoliuciją, skirtą ir prezidentei, kurioje ragino padidinti elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms, tuomet esą galėtų atpigti šiluma Vilniuje bei Kaune.
Prezidentė pareiškė, kad šiluma Vilniuje ir Kaune atpigtų tik truputį, bet visiems Lietuvos gyventojams pabrangtų elektra, o šilumos monopolininkai krautųsi dar didesnius pelnus.
Akys plienu blizga, o kūno kalba – pauzės, nutylėjimai, balsas – byloja ką kita: svyruoju, nelabai žinau, nesu užtikrinta.
Kad būtų dar aiškiau, prezidentė pridūrė: „Ir kartoju – už tai balsavo A.Zuoko „Taip“, socialdemokratai ir Darbo partija. Noriu atkreipti visų mūsų žmonių dėmesį – labai įdėmiai eikit ir balsuokit už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai negu yra jūsų interesas“, – žodžių į vatą nevyniojo valstybės vadovė.
Apkaltintų partijų lyderių pasiaiškinimus prezidentė, kaip ir įpratusi, nuleido negirdomis.
Šią savaitę pylos dėl to, kad nepažaboja šilumos gamintojų, o ypač „Vilniaus energijos“, gavo ir Kainų komisija, kuriai liepta teikti daugiau iniciatyvų, „kad užkirsti kelią tokiam nežabotam ir dideliam lobimui“.
Vilniaus miesto merui A.Zuokui jau ne pirmą kartą tenka gauti valstybės vadovės niuksą. Kiek anksčiau A.Zuokas pasiūlė kitiems prezidento rinkimams ieškoti alternatyvaus kandidato. Valstybės vadovė šio pasiūlymo nenuleido negirdomis ir atkirto, jog konkurencija naudinga ne vien politikoje: „Kai aš dalyvavau rinkimuose, buvo septyni kandidatai, taigi, žmonės turėtų didesnę galimybę rinktis, jeigu būtų kandidatų daugiau. O konkrečiai Vilniaus merui norėčiau atsakyti – konkurencija visada labai naudinga politikoje, ypač kalbant apie Vilniaus šilumos ūkį.“
Prezidentė niekada neklysta
Itin griežtai su politikais bei pareigūnais bendraujanti valstybės vadovė nepripažįsta kada nors suklydusi.
2009 metų gruodį D.Grybauskaitė ir tuometis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas skirtingai interpretavo parlamentarų išvadas dėl tariamai Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo. Apie tai paklausta žurnalistų, prezidentė su ironija atšovė: „Jei ponas Ušackas geriau žino už komisiją ir taip rimtai yra įsigilinęs, aš jam nuoširdžiai linkiu asmeninės sėkmės.“ Sėkmės V.Ušackui teko ieškotis kitame poste, nes jis greitai prarado prezidentės pasitikėjimą. Nepaisant to, jog CŽV kalėjimo Lietuvoje iki šiol niekas nerado.
Šių metų liepą per spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė metų darbus, D.Grybauskaitė aiškiai supyko, priminus jai Garliavos istoriją. „Ar Lietuvoje nėra kitų problemų? – pakeltu tonu rėžė prezidentė, paklausta, ar nesijaučia pati išjudinusi teisinės valstybės pagrindą. – Kodėl aš turėčiau aiškintis ir daryti teorinius palyginimus?“
Prezidentė yra tvirtinusi, kad teismo sprendimas dėl Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo mamai vykdomas, nors Neringa Venckienė tuo metu nė negalvojo vykdyti teismo sprendimo ir perduoti dukterėčią motinai. Šiuo metu prokuratūra siekia panaikinti į Seimą kandidatuojančios N.Venckienės teisinę neliečiamybę, nes nori pareikšti jai įtarimus dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Minėtoje spaudos konferencijoje bei metiniame pranešime valstybės vadovė pažėrė kritikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri neva leido sau interpretuoti Vyriausybės nutarimus dėl neteisėto praturtėjimo ir nekreipti dėmesio į politikus.
„Tikiuosi, kad VMI girdi, ką aš sakau, ir kitais metais spręs tą klausimą labai rimtai “, – nurodė D.Grybauskaitė. VMI teiginius, kad inspekcija nieko panašaus nedarė, valstybės vadovė nuleido negirdomis.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba tai, kuo tiki, ji stovi tvirtai įsispyrusi į žemę. |
Tik šią savaitę D.Grybauskaitė su teisėsaugos struktūrų vadovais surengė susitikimą, po kurio paaiškėjo, kad neteisėtu praturtėjimu įtariami ne tik valdininkai, bet ir politikai, net keli Seimo nariai. Valstybės vadovė VMI neatsiprašė, tik pabrėžė, kad neteisėto praturtėjimo mastai – milžiniški, ir pareikalavo teisėsaugos institucijų mobilizuoti visas jėgas ir resursus.
Ne kartą prezidentės sukritikuotas, bet drąsos jai oponuoti nepraradęs A.Zuokas valstybės vadovės poziciją, kad ji neklysta, neprivalo aiškintis ir atsiskaityti visuomenei, laiko ydinga: „Šiandien tokia bendravimo forma bet kuriam kūrybingam žmogui yra svetima. Galite įsivaizduoti klasę, kurioje yra labai griežtas mokytojas. Jis sako tik „nedaryti šito“, „rankas ant stalo“, „ne taip padarėte“. Paprastai tokioje klasėje asmenybių neužauga.“
Pliekia net kaimynus
D.Grybauskaitė žodžių nesirenka ne tik auklėdama Lietuvos politikus bei pareigūnus, bet ir kalbėdama apie santykius su užsienio šalimis.
Gegužę JAV susitikusi su lietuvių organizacijų atstovais, D.Grybauskaitė pažėrė priekaištų Varšuvai: „Nežinau, dėl kokių priežasčių kai kurie lenkų politikai nusprendė, jog artimiausiu metu būtų geriau, kad Rusija būtų draugė, o visos mažesnės šalys – ne tokios svarbios ir laikinai galėtų tapti atpirkimo ožiais. Atrodo, toks vaidmuo mums ir suteiktas.“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime Čikagoje, pažymėjo „neįsivaizduojantis, kad toks pareiškimas gali nuskambėti, kai lenkų pilotai saugo Baltijos šalių dangų.“
Po tokių prezidentės pareiškimų Lietuvos ir Lenkijos santykius ištiko pauzė, kurios pabaigos nematyti.
Ne visada atrodo užtikrinta
Psichologė Edita Čekuolienė pastebi, kad užsienyje ilgai gyvenęs ankstesnis valstybės vadovas V.Adamkus buvo amerikoniškai betarpiškas, skleidė šilumą, mielai liesdavosi prie žmonių, nors lietuviai prie to nepratę, o D.Grybauskaitė viešumoje yra atsargesnė ir išlaiko atstumą.
Bet nuvykusi į provinciją, ar kitur, bendraudama su paprastais žmonėmis, prezidentė pastebimai pakeičia toną ir išraišką. Griežtai kalbanti iš Seimo tribūnos ar per spaudos konferencijas, vaikams ji šypsosi, palinksta prie senolių, persimeta vienu kitu žodžiu apie jų rūpesčius. „Tai rodo profesionalumą ir aukštą socialumo lygį. Gerai, jei taip moka keistis. Moteriai lengviau taip gražiai pasikeisti“, – teigė „15min“ pašnekovė.
Mokytojos toną primenančią kalbėseną, anot E.Čekuolienės, lemia pareigos – iš viršaus daug kas geriau matyti. Tačiau, nors valstybės vadovei būdingas dominuojančios lyderės įvaizdis, ji vis tiek išlieka palyginti moteriška – priešingai nei, pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Komentuodama aštrius valstybės vadovės atsakymus į nepatogius klausimus arba kritiką, psichologė priminė derybų meno teorijoje minimą džudzitsu efektą, kuomet žmogus „atsitrenkia į savo kvailą klausimą“.
„Gaila, mažai esu mačiusi prezidentę, tik per televiziją, bet kūno kalba, kuri yra svarbesnė nei žodžiai, rodo neužtikrintumą. Akys plienu blizga, o kūno kalba – pauzės, nutylėjimai, balsas – byloja ką kita: svyruoju, nelabai žinau, nesu užtikrinta, – kalbėjo E.Čekuolienė. – Griežto tono tikslas nėra paslėpti neužtikrintumą. Kai ji yra užtikrinta, taip ir kalba, stovi tvirtai, kiek praskėstomis kojomis. Bet neseniai mačiau kalbančią neužtikrintai – arba kalba buvo prastai parašyta, arba kažkuo buvo nepatenkinta.“
|
„Valstybė – tai aš“
Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas apie prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą: „Pranešimą vienija bendra idėja: valstybė – tai aš. Prezidentė pasakė, kad iš trijų demokratinės valstybės sąrangos kertinių akmenų: įstatymo leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios ir teismų valdžios tik viena iš jų, būtent vykdomoji, dirba be priekaištų.“ „Tai patvirtina (…) nuolatinis savo svarbos pabrėžimas sakant: aš padarysiu, aš vetuosiu, aš išsiaiškinsiu, aš pasiūlysiu ir t. t. Toks savo asmens sureikšminimas būdingas diktatoriams, o ne demokratinės valstybės prezidentams. Ar kas nors girdėjo panašiai kalbant JAV prezidentą, Vokietijos kanclerę, kaimyninių Lenkijos ar Latvijos prezidentus? Bet taip kalba Baltarusijos prezidentas ir Rusijos prezidentai.“ |
„Kolūkio pirmininko stilius“ Buvęs šalies vadovo Valdo Adamkaus patarėjas, knygos „Prezidentė“ autorius Lauras Bielinis, pernai atsakydamas į 15min.lt skaitytojų klausimus, teigė: „Ji kalba taip, kaip įpratusi didžioji dalis visuomenės, – kolūkio pirmininko stiliumi, kirsdama, nevyniodama nieko į vatą. Visuomenė laukia kieto kumščio, nes šiandien jaučiasi gana depresyviai. (…) Bet ar ji sukurs sąlygas visuomenei išeiti iš depresyvios ir posocialistinės būsenos? Manau, tik pagilins tokią būseną.“ |
Šį straipsnį taip pat galite skaityti savaitraštyje „15min“.
