Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 23d. 09:57

Psichologinė krizė gali ištikti kiekvieną: Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistė pataria, kur ir kada kreiptis

Rankos
123rf.com / Rankos

Užsitęsęs karantinas kelia nerimą emocinės sveikatos srityje dirbantiems specialistams. Užsiregistruoti pas psichologus nėra vietų, registracija daug kur stabdoma iki rudens. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė Viktorija Andreikėnaitė nori priminti, kada pagalbos kreiptis būtina, kaip elgtis su psichologinių sunkumų patiriančiais artimaisiais ir kokia pagalba šiuo metu prieinama Vilniaus mieste, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu dėl pandemijos visuomenėje vyrauja nerimas dėl nežinomybės, kas bus rytoj, baimė susirgti iki galo neaiškia liga, pasikeitusios gyvenimo sąlygos: darbo praradimas, trintis namuose, darbo–poilsio–miego ritmo sutrikimas, saviraiškos, gyvo bendravimo stoka ir kt. Pasak V.Andreikėnaitės, jei susideda keli rizikos veiksniai ir jie sunkiai išsisprendžia, užsitęsia, trūksta apsauginių veiksnių, tokių kaip artimųjų palaikymas, mėgstama veikla ir rūpestis savimi, – žmogų gali ištikti vadinamoji krizė, iš kurios kartais pačiam išeiti sunku, o iš esmės būti vienam tokiu metu ir nereikia, nerekomenduojama.

Savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė pažymi, kad psichologinė krizė, susidėjus skirtingiems rizikos veiksniams, gali ištikti kiekvieną iš mūsų.

123RF.com nuotr./Vizitas pas psichologą
123RF.com nuotr./Vizitas pas psichologą

„Svarbu esant krizėje joje išbūti ir rasti išeitį, o tam kartais mums prireikia pagalbos. Kiekvienas iš mūsų individualiai reaguoja ir tvarkosi su ištiktais sunkumais“, – teigia V.Andreikėnaitė.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Pagalbos į specialistus kreiptis būtina, jei žmogaus būsena trukdo atlikti kasdienius darbus ir funkcionuoti įprastai: pavyzdžiui, žmogų kankina mintys apie savižudybę, užsitęsusi apatija, pasireiškia nebūdingi nuotaikos svyravimai, agresija, valgymo, miego sutrikimai, dėl psichotropinių medžiagų vartojimo žmogus gyvena kitoje realybėje, nes nuo esamos nori pabėgti, nėra motyvacijos keltis iš lovos ir gyventi, siekti tikslų – tokia būsena žmogui trukdo gyventi arba gali tapti netgi neįmanoma atlikti darbus, susikaupti. Svarbu laiku gauti pagalbą gilioje psichikos sveikatos krizėje esantiems žmonėms, kuri gali pasireikšti psichoze: pasikeičia žmogaus mąstysena ir elgesys, jis tampa keistas ir neracionalus. Laiku gavus tinkamą pagalbą ir laikantis gydymo bei paros režimo – žmogus gali grįžti į įprastą gyvenimą be pasekmių ar išmokti jas kokybiškai kontroliuoti.

Jei šalia yra žmogus su panašiomis indikacijomis, V.Andreikėnaitė rekomenduoja nelikti su tuo vieniems, kreiptis pagalbos patiems bei jautriai nukreipti artimąjį išgyvenantį krizę ar psichikos sutrikimą.

„Sunkiu metu padeda jautrus ir atviras buvimas šalia, rūpesčio parodymas. Kartais artimieji bando paguosti, sakydami „Išsimiegosi ir viskas praeis“, „Išgerk arbatos – bus geriau“, „Tau čia saulės trūksta – tuoj ateis pavasaris, pralinksmėsi“, „Eik pasportuok, netinginiauk“ ir panašiai. Tai nepadeda, o nuvertina žmogaus jauseną. Kartais sunku empatiškai atjausti žmogų, kuris yra krizėje, galvoja apie savižudybę ar yra ištiktas psichozės. Tai sudėtingi procesai, mintims gali būti būdingas rigidiškumas (kai, pavyzdžiui, matomas tik vienas tikslas – nusižudyti), žmogus gali tapti tiek apatiškas, tiek agresyvus ar neadekvačiai linksmas. Todėl tokiose būsenose geriau neužsiimti gydymu ar savigyda ir kreiptis profesionalios pagalbos“, – pataria savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė.

Sunkiu metu padeda jautrus ir atviras buvimas šalia, rūpesčio parodymas.

Ji pažymi, kad bet kuris asmuo, kuris yra prisiregistravęs prie poliklinikos, gali be siuntimo kreiptis į poliklinikai priklausantį psichikos sveikatos centrą ir ten gauti pagalbą. Kartais užtenka psichologo pagalbos, tačiau, pavyzdžiui, psichozės ištiktam asmeniui – būtina psichiatro pagalba.

Vilniuje yra įsikūręs Krizių intervencijos centras, kuriame po darbo ir šeštadieniais galima gauti anoniminę psichologinę pagalbą (pirma konsultacija nemokama).

„Būkite sveiki, dalinkitės atsakomybe ir, kai reikia, – kreipkitės pagalbos. Kad ir kas nutiktų – jūs nesate vieni“, – patikina V.Andreikėnaitė.

„Vilnius sveikiau“ kviečia stiprinti savo psichikos sveikatą

„Vilnius sveikiau“ vykdo neigiamų ilgalaikių pasekmių dėl COVID-19 visuomenės psichikos sveikatai planą ir gali pasiūlyti 5 nemokamas psichologo konsultacijas bei įvairias grupines konsultacijas vilniečiams. Taip pat „Vilnius sveikiau“ turi savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorę, į kurią galima kreiptis pasitarti dėl savižudybės krizės atvejo (artimiesiems ar specialistams), taip pat po savižudybės (artimiesiems ir specialistams) tel. 8 659 517 50, el.paštu viktorija.andreikenaite@vvsb.lt. Specialistė pakonsultuos bei padės surasti tinkamą pagalbą.

Emocinės pagalbos kontaktai:

Emocinę paramą teikia kelios emocinės paramos linijos nemokamai, su kuriomis susisiekti galima bendru numeriu 1809.

Nacionalinė Savižudybių prevencijos interneto svetainė.

Interneto svetainė pagalbasau.lt – apie psichikos sveikatą ir pagalbos galimybes.

Taip pat yra privačių psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų, kuriuos galima susirasti internete ar iš pažįstamų rekomendacijų. Šios paslaugos yra mokamos.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai, publikuojamas be redakcijos įsikišimo rubrikoje „Pranešimai“
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

05:27
13:56
20:28

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min