Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 05 15

Punske gali būti uždaryta viena lietuviška mokykla arba visos trys paverstos pradinėmis

Penktadienį Lenkijos Punsko savivaldybės taryba planuoja grįžti prie trijų lietuviškų mokyklų, kurioms gresia uždarymas, klausimo.
Punskas
Punskas / virtualtourist.com nuotr.

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis trečiadienį pranešė, kad valsčiuje gali būti uždaryta viena lietuviška mokykla, arba paliktos tik pradinės mokyklos.

„Iki šios akimirkos Punsko savivaldybė dar nėra apsisprendusi, kokį nutarimo projektą teiks tarybos nariams. Kiek galime suprasti iš informacijos, bus teikiama keletas variantų. Vienas iš variantų yra atsisakyti mažiausios mokyklos, išsaugant likusias dvi mokyklas. Kitas variantas – mokyklas iš pagrindinių paversti pradinėmis, kad kaip kultūros židiniai išliktų“, – trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius informavo D.Numgaudis.

Jo duomenimis, svarstoma galimybė uždaryti Pristavonių mokyklą, kurią telanko šeši vaikai.

Svarstoma galimybė uždaryti Pristavonių mokyklą, kurią telanko šeši vaikai.

Dėl lėšų ir mokinių stygiaus uždarymas gresia ir lietuviškoms Navinykų bei Vidugirių pagrindinėms mokykloms.

Vyriausybė lietuviškoms mokykloms Lenkijoje finansuoti šiemet yra nutarusi papildomai skirti 400 tūkst. litų. Pinigai kol kas nepervesti, nes nepriimtas sprendimas dėl minėtų mokyklų likimo.

„Vyriausybės lėšų užtektų, jeigu išliktų dvi mokyklos ir šiek tiek padidinti Punsko gimnazijos ir Punsko licėjaus finansavimą, nes ten problemos ne mažesnės negu mažosiose mokyklose“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė D.Numgaudis.

„Problema yra ne tik tų mažųjų mokyklų išlaikymas. Problema yra platesnė – lietuviško švietimo kaip tautinės mažumos Lenkijoje finansavimo klausimas. Su nemažesnėmis problemomis susiduriama ir po 200 mokinių turinčiose tiek gimnazijoje, tiek licėjuje. Atviras klausimas ir dėl „Žiburio“ mokyklos finansavimo. Kadangi nebuvo įsteigta valdiška mokykla, Lietuva pastatė pastatą ir daugiau kaip pusę reikiamų lėšų skiria šiai mokyklai išlaikyti“, – kalbėjo ministerijos kancleris.

Anot jo, papildomos lėšos Punską pasiektų rugsėjį, bet jos padėtų mokykloms išgyventi tik šiemet. Kitąmet, jeigu Lenkijos valdžia nepadidins tautinių mažumų mokyklų finansavimo, vėl kils tokių pačių bėdų.

„Kitais metais mes vis dėlto tikimės, kad pažadai – 80 proc. padidinti tautinėms mažumoms skirtą dalį, bus įvykdyti“, – tvirtino D.Numgaudis ir pabrėžė, kad šiuos pažadus Lenkijos valdžios atstovai yra davę ir raštu, ir žodžiu.

Siekdama sumažinti mokinių vežiojimo kaštus, Švietimo ir mokslo ministerija planuoja Punsko savivaldybei skirti vieną geltoną autobusiuką. Mat jų dabar naudojamų dviejų didelių autobusų išlaikymas brangiai atsieina, juoba kad jiems poreikio nėra.

Pasak ministerijos kanclerio, vilčių teikia ir Lenkijos švietimo ministrės atsiųstas atsakymas, kad sudaryta darbo grupė bandys nagrinėti, kaip galima būtų bent iš dalies spręsti lietuviškų mokyklų problemą.

Konservatoriaus Valentino Stundžio siūlymu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas planuoja kreiptis į Lietuvos delegacijos abiejų šalių Parlamentinėje Asamblėjoje vadovą Gediminą Kirkilą, kad jis per rugsėjį vyksiantį parlamentarų susitikimą keltų lietuviškų mokyklų Lenkijoje klausimą.

„Čia politinis klausimas, jo sprendimas turi būti politinis – ne Švietimo ir mokslo ministerijos lygiu, o Užsienio reikalų ministerijos. Su smulkiomis dotacijomis taikstytis negalima. Visos trys mokyklos turi būti išlaikytos, nes praradus mokyklą, kultūros tašką atstatyti to praktiškai neįmanoma“, – teigė kitas komiteto narys, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Algirdas Patackas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius pritarė, kad reikia stengtis išlaikyti visus lietuviškus židinius, kurie yra užsienyje. Kita vertus, jis kėlė ugdymo kokybės mažose mokyklose klausimą.

„Ar kokybiškas ugdymas teikiamas, kai mokosi po vieną mokinį klasėje?“ – retoriškai klausė Seimo narys.

Lenkijos lietuviai metų pradžioje kreipėsi į Lietuvos vadovus, prašydami tarpininkauti su Lenkijos vadžia, kad dėl lėšų trūkumo nebūtų uždaromos mokyklos, kuriose iš viso mokosi 38 vaikai.

Lietuviškoms mokykloms Lenkijoje Lietuva 350 tūkst. litų buvo skyrusi ir 2011 metais.

Uždarius tris nedideles mokyklas, Lenkijoje lietuviškai būtų galima mokytis tik Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje bei Punsko Kovo 11-osios licėjuje ir Seinuose esančioje „Žiburio“ mokykloje, kuri gyvuoja tik dėl Lietuvos finansinės pagalbos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius