Į Kauno Chemijos gatvėje stovinčias geltonai žalias patalpas – strateginės reikšmės saugomą objektą, ESO įsikėlė 2016 metais. Čia darbuojasi apie 300 žmonių, yra ir tokių darbuotojų, kurie šioje įmonėje jau praleido 42-ejus metus.
Dispečerinėje, į kurią gali patekti vienetai – tik joje dirbantys asmenys, tylu. Anksčiau vienoje patalpoje galima buvo sutikti 12 darbuotojų, dabar tesėdi vos du dispečeriai – pandemija privertė dirbančiuosius dėl saugumo suskaidyti į mažesnes grupeles ir išskirstyti erdviau po visą pastatą.
Vienas dispečeris prižiūri vidutiniškai po 80 tūkst. klientų – 2-3 rajonus.
Ant sienos kabo informacinė lenta, pranešanti, kiek šiuo metu fiksuojama gedimų Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose – būtent tokia teritorija elektros tinklų prižiūrima iš Kauno.
Nuo 1989 metų šioje srityje besidarbuojantis vyresnysis dispečeris (aptarnauja aukštesnį tinklą – vidutinę įtampą) Dalius Smailys tikina, kad vidutiniškai per dieną sulaukiama apie 4-5 tūkst. pranešimų. Kitaip sakant, kompiuterių ekranuose matomi signalai, atkeliavę iš pusės Lietuvos teritorijos.
Tie, kurie dega žalia spalva, – tai perspėjimas, į degančius raudona spalva jau privaloma reaguoti. Vieni gedimai pataisomi išsiuntus į vietą brigadą, kiti taisomi nuotoliniu būdu.
Kaip teigė 25-erius metus ESO dirbantis Tinklo valdymo skyriaus Kaune vadovas Linas Akelis, apie 50 proc. gedimų tvarkomi nuotoliu – įjungiant, pakeičiant būseną, perstatant raktą.
Kai tenka vykti fiziškai į vietą, visoje Lietuvoje į signalus apie gedimą reaguoja 20 brigadų, kiekvienoje – po du žmones. Krizinėje situacijoje šis skaičius išauga dvigubai.
Kartą atjungė 13 kabelių
Dalius dirba ištisą parą, po to 4 paras ilsisi. Jei susiklosto neeilinė, kritinė situacija, į darbą iškviečiami ir tie, kurie tuo metu turi laisvadienį. Net ir pietų pertraukos metu dispečeris mato visą informaciją – virtuvėje taip pat įtaisyti ekranai.
„Tuo metu dirbau Kaune. Atjungiau 13 aukštos įtampos kabelių. 13 pastočių buvo be įtampos, o viena pastotė Kaune gali turėti ir 1 tūkst. vartotojų. Apie 13 tūkst. liko be elektros. Visą naktį tuomet dirbome. Vieną, rodos, pašalini problemą, kita išlenda. Tai buvo mano karjeros rekordas“, – įvardijo D.Smailys.
Pasiteiravus, ar pačiam dažnai namuose yra tekę likti be elektros, vyresnysis dispečeris šyptelėjo: „Taip, ir pačiam tenka iš namų nuvažiuoti į savo pastotę. Kartais nuvažiuoju greičiau nei mūsiškiai“.
Pajuokaujame, kad Daliaus kaimynai turi būti laimingi, turėdami specialistą šalia.
O ar pats ESO pastatas Kaune buvo kada likęs be elektros? Pasirodo, ne – visuomet suveikia 200 kilovatų generatorius, jei nesuveikia, 1-1,5 valandos gelbsti akumuliatoriai „UPS'ai“.
Aptarnauja apie 700 tūkst. klientų
Per D.Smailį vyksta komunikacija ir su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“.
„Didžiąją dalį fizinių perjungimų atliekame kaip paslaugą, kurią teikiame jiems“, – paaiškino ESO Kauno dispečerinės vadovas.
Su juo prisiminėme praėjusį šeštadienį, kuomet Kauno regione siautė stiprus vėjas ir buvo fiksuota keliasdešimt kartų daugiau gedimų nei įprastai – kurį laiką neveikė net radijo stotys.
Paklaustas, ar ruošiamasi galimai karinei situacijai šalyje, L.Akelis atsakė, kad atskiros programos ir mokymai išties vykdomi, darbuotojai instruktuojami.
„Kol susieti su BRELL žiedu, Kaliningradu... Šeštadienį tikrai įvyko „mirktelėjimas“, daug kas pajautė. Skambinau Litgrid dispečeriui, pasakė, kad iš Kaliningrado parėjo“, – pastebėjo D.Smailys.
Iš viso ESO aptarnauja apie 1,8 mln. klientų, Kauno dispečerinė – apie 700 tūkst.
„Per audras ar pernai, kai buvo tas didysis snygis, Rytų Lietuvos dalis buvo labiau paveikta, tai Kauno dispečeriai gelbėjo, valdė tuos pačius Šalčininkus, Vilniaus rajoną, Varėną. Galime pakeisti vieni kitus“, – teigė L.Akelis.
Didžiausias ESO klientas Kaune – Kauno LEZ.
Paklaustas apie didžiausią avariją Kauno regione, Kauno dispečerinės vadovas prisiminė 1999 metus, kai siautė Anatolijaus uraganas.
„Pats šalinau gedimus. Atvažiuoji ir nerandi linijos – viskas sugriuvę. Taip pat prisimenu 2010 metų vasarą, kai miškai buvo sulyginti, medžiai suguldyti. Buvo labai sudėtingas atstatymas. Galėtum atstatyti greičiau, bet atvažiuoji į mišką, o ten visas kelias – vien nuvartyti medžiai. O miškininkų neprisikviesi, jie turi daugybę darbo. Pats turi imti ir pjaustyti medžius, šalinti juos nuo kelio, kad galėtum privažiuoti prie gedimo vietos“, – prisiminė L.Akelis.
Bendrauja su meteorologijos tarnyba
Paklaustas, kurie rajonai Kauno dispečerinei yra patys problematiškiausi, Rytis Borkys, Kauno regiono elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovas, patikino, kad Klaipėdos regione net pati augmenija yra prisitaikiusi prie nuo jūros pučiančių stiprių vėjų – šiek tiek pasvirusi, tad atsparesnė klimato sąlygoms.
Tačiau jei ateitų tokia diena, o tokių būna, kad papūstų vėjas priešinga Rytų kryptimi, Klaipėda turėtų problemų.
Kauno elektros tinklams daugiau bėdų pridaro ne vėjas, o karštis bei šaltis – po žeme pradeda „vaikščioti“ kabeliai, vyksta atsijungimai. Štai 2018 metais rugpjūtį vyko milžiniška audra, lijo lygiagrečiai žemei – prilijo net į pastočių ventiliaciją. Visame Kaune, kaip teigė vienas Kauno dispečerinės darbuotojų, tuomet „trumpino“.
Kauno dispečerinė bendradarbiauja su meteorologijos tarnyba – labai svarbu gauti informaciją apie vėjo gūsius. Jei jie viršija 20 m/s, tikėtina, elektros gedimų bus daugiau.
„Informacijos iš tarnybos sulaukiame prieš 12 valandų. Iš poilsio tuomet kviečiami darbuotojai. Energetikai prie to įpratę. Jie jaučia malonumą ateiti padėti“, – teigė R.Borkys.
Intensyvios statybos kelia problemų
ESO Lietuvoje prižiūri 126 tūkst. km elektros kabelių ir linijų. Apie trečdalis jų jau yra paslėpta po žeme – sukabeliuota. To imtasi siekiant didesnio saugumo. Tikslo viską sukabeliuot, anot ESO darbuotojų, nėra – tai neracionalu ir per brangu.
„Anksčiau per metus Kaune buvo sukabeliuojami 2-3 km linijų, dabar sukabeliuojame apie 20 km“, – paaiškino R.Borkys.
Egzistuoja keli kriterijai, pagal kuriuos vertinama, verta kabeliuoti ar ne tam tikrą liniją. Visų pirma – kiek prijungta klientų, antra – kiek toje linijoje buvo gedimų per keletą pastarųjų metų. Svarbi ir pati vietovė – prioritetas visuomet bus teikiamas miesto teritorijai.
Kabeliuojant kabeliai įkasami 80 centimetrų po žeme.
Paklaustas, ar kilo naujų problemų su sukabeliuotomis linijomis, R.Borkys patikino, kad dažnai jos paveikiamos pašalinių asmenų, ypač statybų metu.
„Kaune vyksta intensyvus gatvių remontas. Nors formaliai turėtų gauti leidimą, iškviesti ESO žmogų, kuris parodytų kabelį, bet yra tokių statybininkų, kurie to nedaro“, – įvardijo pašnekovas.
Kita problema, iššaukianti elektros tinklo gedimus, – įrenginių senėjimas. Oro linijos gali tarnauti apie 40 metų, požeminiai kabeliai – apie 35-erius metus.
„Kaune apie 60 proc. tinklų sudaro sovietų laikais klotas kabelių tinklas – alyviniai kabeliai. Jų tarnavimo laikas – apie 40-50 metų. Natūralu, kad tokių izoliacija galiausiai tampa nevisai atspari drėgmei. O drėgmė – kabelio priešas. Šiuo metu naudojamas plastikas“, – patikino R.Borkys.
Kyla problemų ir su rangovais, kuriuos samdo ESO, nes visų darbų patys neatlieka. Rangovams, pavyzdžiui, atliekantiems naujų klientų prijungimo darbus, planinius remontus, dažnai trūksta darbuotojų.
„Ateityje mūsų laukia labai didelis iššūkis dėl jaunų specialistų trūkumo. Energetika nėra populiari šaka studijuojant. Vienintelė sritis, kurioje ruošiami specialistai – atsinaujinantys energijos šaltiniai“, – patikino L.Akelis.
Elektros vagysčių – vos viena kita
Elektros vagystės, neteisėti prisijungimai prie tinklų, anot R.Borkio, – pavieniai: gal 1 ar 2 per metus.
„Keista, nes anksčiau, kai elektra buvo pigi, žmonės vogdavo daugiau“, – nusistebėjo R.Borkys.
Paklaustas apie seniausias Kaune egzistuojančias elektros linijas, jis užsiminė apie Smetonos laikų varinį kabelį Senamiestyje. Jis, rodos, veikia iki šių dienų.
Pasiteiravus, ar yra fiksuota įmonėje nelaimių su darbuotojais, R.Borkys įvardijo pernai nutikusią Kaišiadoryse. Darbuotojas liko gyvas, šiuo metu vis dar vyksta tyrimas.
Karas Ukrainoje iškėlė iniciatyvą kuo greičiau atsisakyti Rusijos tiekiamos energetikos. Į klausimą, ar Lietuva tam yra pasiruošusi, jei ne – tai kada bus pasiruošusi, L.Akelis atsakė: „Manau, kad mes susitvarkysime. Bus iššūkių, bet susitvarkysime. Turime rimtų jungčių su švedais, lenkais, suomiais, per latvius“.
