Tyrimo duomenimis, automobiliu į darbą ar mokslo įstaigą vyksta 51,3 proc. Lietuvos sostinės gyventojų – gerokai daugiau nei kitų šalių didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Varšuvoje taip į darbą vyksta 34 proc., Rygoje – 24 proc., o tokiuose Europos didmiesčiuose kaip Londonas ir Paryžius – atitinkamai 17 ir 11 procentų gyventojų.
Viešuoju transportu, vykdami į darbą ar mokytis, naudojasi 36 proc. vilniečių, pėsčiomis keliauja 11,6 proc. Dviračiu šiuos tikslus pasiekia 0,8 proc. Lietuvos sostinės gyventojų, kai, pavyzdžiui, Kopenhagoje tokių yra 60 proc. Vilniuje, apklausos duomenimis, faktiškai niekas į darbą nevyksta motoroleriu.
Keliaudami į darbą ar mokytis, beveik trečdalis vilniečių kelyje sugaišta nuo 20 min. iki pusvalandžio, 29 proc. – pusvalandį, valandą ar ilgiau, 27 proc. – 10–20 min., 15 proc. užtrunka kelyje trumpiau nei 10 min.
Viešuoju transportu beveik trečdalis (29 proc.) sostinės gyventojų naudojasi kasdien, ketvirtadalis (24 proc.) – bent kartą per savaitę, 10 proc. – kartą per mėnesį, 18 proc. – mažiau nei kartą per mėnesį, 17,5 proc. – niekada.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad 28 proc. vilniečių buvo sudėtinga nurodyti, ar jie patenkinti savo miesto viešuoju transportu, kadangi niekada juo nesinaudojo. Tuo metu 50 proc. apklaustųjų nurodė esantys daugiau ar mažiau patenkinti, 23 proc. išreiškė nepasitenkinimą viešuoju transportu.
Taip pat buvo klausiama, ar, gyventojų nuomone, miesto valdžia naudoja išteklius atsakingai. Vilniečiai buvo vieni iš dažniausiai tvirtinusių, kad lėšos leidžiamos neatsakingai (64 proc.).
Paprašyti išvardyti tris pagrindines miesto problemas, Lietuvos sostinės gyventojai dažniausiai nurodė nedarbo mažinimą ar darbo vietų kūrimą (53 proc.), sveikatos paslaugas (46 proc.), saugumą mieste (31 proc.).
Anot apklausos autorių, vilniečių nuomonė dėl galimybių rasti darbą, palyginti su 2006 metais atlikta apklausa, suprastėjo – optimistiškai nusiteikusiųjų sumažėjo 20 proc.
Kita vertus, per trejus metus 28 proc. padaugėjo Lietuvos sostinės gyventojų, manančių, jog lengva rasti gerą būstą už „protingą“ kainą: daugiau ar mažiau su tuo 2009-aisiais sutiko 44 proc. apklaustųjų, nesutiko 38 proc.
Visuose 75 Europos miestuose pernai spalio 30 – lapkričio 10 dienomis buvo apklausta 500 gyventojų nuo 15 metų. Lietuvoje interviu telefonu atliko „Baltic Survey“.
