Sekite 15min Google
Atvykę šalinti incidento padarinių UAB „Poolservice.lt" specialistai prie fontano aptiko, kaip manoma, putoms sukelti panaudoto indų ploviklio „Fairy“ buteliuką. Darbus vykdęs bendrovės darbuotojas užfiksavo ir kitą situaciją – net tuo metu, kai fontanas buvo valomas ir šalinami incidento padariniai, prie jo buvusios paauglės toliau žaidė susidariusiomis putomis.
Iš pirmo žvilgsnio toks vaizdas gali atrodyti smagus, o socialiniuose tinkluose – net vertas efektingo vaizdo įrašo. Tačiau fontanus prižiūrintys specialistai įspėja: tai nėra nekaltas pokštas.
Į fontano sistemą patekus putojančioms, cheminėms ar kitoms tam neskirtoms medžiagoms, sutrikdomas normalus įrenginio darbas, užteršiama vandens sistema, gali būti pažeisti siurbliai, filtrai ir kita techninė įranga. Tokiu atveju fontaną gali tekti stabdyti, išleisti vandenį, išvalyti visą sistemą, patikrinti įrangą ir tik tada iš naujo paruošti ją darbui.
Fontanus prižiūrinčios įmonės vadovas Mantvydas Šakalys sako, kad didžiausia problema – vis dar gajus įsitikinimas, jog į fontaną įpilti putojančios medžiagos tėra smagi išdaiga.„Iš šalies tikrai gali atrodyti smagiai – daug putų, įspūdingas vaizdas, galima nufilmuoti efektingą vaizdo įrašą. Tačiau fontanas nėra vonia, o jo vanduo nėra tiesiog vanduo dubenyje. Po juo veikia visa inžinerinė sistema – siurbliai, filtrai, vamzdynai ir kita įranga. Įpylus tam neskirtų medžiagų, užteršiama visa sistema ir gali būti sutrikdytas jos darbas. Todėl tai nėra nekaltas pokštas – tai yra svetimo, šiuo atveju viešojo, turto gadinimas“, – sako M.Šakalys.
Putų vakarėlis, už kurį gali tekti susimokėti
Specialistai pabrėžia, kad tokio incidento pasekmės nesibaigia putoms išnykus. Fontano sistemoje cheminės medžiagos cirkuliuoja kartu su vandeniu, todėl norint atkurti normalų jos veikimą gali tekti visiškai išleisti vandenį, išplauti sistemą, išvalyti filtrus, patikrinti siurblius ir tik tuomet fontaną paleisti iš naujo.
Tai reiškia ne tik papildomą specialistų darbą, bet ir realias išlaidas.
Tai nėra nekaltas pokštas – tai yra svetimo, šiuo atveju viešojo, turto gadinimas.
Tokie veiksmai, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio ir kitų aplinkybių, gali užtraukti administracinę, o rimtesniais atvejais – ir baudžiamąją atsakomybę. Be to, gali tekti atlyginti padarytą turtinę žalą – fontano valymo, remonto, sugadintos įrangos ar kitų jo veiklos atkūrimo darbų išlaidas.
„Norėtųsi, kad jauni žmonės suprastų labai paprastą dalyką: viešas turtas nėra niekieno turtas. Priešingai – jis priklauso mums visiems ir yra išlaikomas miesto bei jo gyventojų lėšomis. Jeigu dėl kelių minučių pramogos fontaną reikia išjungti, išleisti vandenį, valyti sistemą ar remontuoti įrangą, už tą pramogą galiausiai kažkas turi sumokėti“, – pabrėžia M.Šakalys.
Fontanus stebi kameros – pažeidėjai dažniausiai nelieka anonimiški
UAB „Poolservice.lt“ atkreipia dėmesį ir į dar vieną aplinkybę, apie kurią „pokštaujant“ miesto erdvėse dažnai nepagalvojama. Didelė dalis miesto fontanų ir aplink juos esančių viešųjų erdvių yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis.
Užfiksavus galimą viešosios tvarkos pažeidimą ar turto niokojimą, turima vaizdo medžiaga gali būti perduodama policijai. Ji, įvertinusi aplinkybes, nustato pažeidėjus ir sprendžia dėl teisės aktuose numatytos atsakomybės taikymo.
„Šiandien nereikėtų tikėtis, kad įpylei ploviklio į fontaną, nusifilmavai ir tuo istorija baigėsi. Viešosios erdvės stebimos kameromis, todėl tokie veiksmai neretai būna užfiksuoti. Medžiaga perduodama policijai, o pažeidėjus galima nustatyti pakankamai greitai. Tuomet kelių minučių pramoga jau tampa visai nebejuokinga“, – sako M.Šakalys.
Tai – ne pirmas toks atvejis
Pasak fontanų eksperto, putos miesto fontanuose nėra naujas reiškinys. Panašių incidentų būta ir anksčiau.
Vienas analogiškų atvejų, anot M.Šakalio, buvo užfiksuotas Vilniaus Rotušės fontane. Tąkart buvo nustatyti išdaigos autoriai – nepilnamečiai, todėl incidentas nesibaigė vien fontano išvalymu: dėl vaikų veiksmų atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo klausimai teko jų tėvams, o pats atvejis buvo vertinamas teisėsaugos.
Dar viena panaši istorija maždaug prieš dešimtmetį nutiko Palangoje, Vytauto ir Jūratės gatvių sankirtoje esančiame šviesos ir muzikos fontane. Į jį buvo pripilta putojančio skysčio. Pasak M.Šakalio, paviešinus incidento vaizdo medžiagą, veiksmą atlikusi mergina pati atvyko į policiją, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.
UAB „Poolservice.lt“ turimais duomenimis, tuomet dėl incidento padaryta žala buvo vertinama maždaug 15 tūkst. eurų. Tačiau, įvertinus tai, kad mergina pati prisipažino ir gailėjosi savo veiksmų, savivaldybė nusprendė nebetęsti reikalavimo jos atžvilgiu ir atsiėmė kreipimąsi į policiją.
„Palangos istorija yra geras pavyzdys iš abiejų pusių. Viena vertus, iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantis ploviklio įpylimas į fontaną gali padaryti penkiaženklę žalą. Kita vertus, žmogus suprato, ką padarė, pats prisipažino ir prisiėmė atsakomybę. Norėtųsi, kad tokių situacijų apskritai nebūtų, tačiau jei klaida jau padaryta, gebėjimas ją pripažinti taip pat yra labai svarbi atsakomybės pamoka“, – sako M.Šakalys.
Atsakomybė gali tekti ir tėvams
Jeigu nustatoma, kad viešąjį turtą sugadino nepilnamečiai, pasekmės gali paliesti ne tik pačius išdaigos autorius, bet ir jų šeimas.
Lietuvos teisėje nepilnamečių atsakomybė už padarytą žalą priklauso ir nuo jų amžiaus. Už jaunesnių vaikų padarytą žalą įstatymų nustatytais atvejais gali tekti atsakyti tėvams ar globėjams. Vyresni nepilnamečiai už savo padarytą žalą atsako patys, tačiau jeigu neturi pakankamai turto ar pajamų jai atlyginti, įstatyme numatytais atvejais žalos atlyginimo pareiga gali tekti ir jų tėvams ar rūpintojams.
Tai reiškia, kad kelių minučių „pokštas“ gali turėti labai konkrečią finansinę išraišką: gali tekti atlyginti fontano valymo, vandens pakeitimo, sistemos plovimo, specialistų darbo, o įrangos sugadinimo atveju – ir jos remonto ar keitimo išlaidas.
Priklausomai nuo padarytos žalos ir kitų konkretaus atvejo aplinkybių, gali kilti ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Tad linksmai atrodanti išdaiga gali baigtis ne tik pokalbiu su pareigūnais, bet ir realia sąskaita už padarytos žalos pašalinimą.
„Tėvams kartais atrodo, kad paauglių išdaigos mieste yra jų pačių reikalas. Tačiau kai sugadinamas viešasis turtas, pasekmės gali sugrįžti ir į šeimą – labai tiesiogine, finansine prasme. Todėl rugsėjo pradžia yra gera proga su vaikais pasikalbėti ne tik apie pažymius ar grįžimą į mokyklą, bet ir apie atsakomybę už savo veiksmus. Viešasis turtas nėra niekieno – už jo remontą ir priežiūrą mokame visi“, – sako ekspertas M.Šakalys.
Rugsėjo pradžioje verta apie tai pasikalbėti ir namuose
Pasak Mantvydo Šakalys, rugsėjo pradžia yra tinkamas metas ne tik priminti vaikams apie saugų kelią į mokyklą ar elgesį klasėje. Vaikams ir paaugliams tampant vis savarankiškesniems ir daugiau laiko leidžiant mieste be suaugusiųjų, svarbu kalbėtis ir apie jų elgesį viešosiose erdvėse bei atsakomybę už savo veiksmus.
Ypač iškalbinga, anot bendrovės, šįkart buvo situacija, kai fontano priežiūros specialistams jau šalinant putų sukeltus padarinius, prie fontano buvusios paauglės vis tiek žaidė putomis. UAB „Poolservice.lt“ pabrėžia, kad nėra pagrindo teigti, jog nuotraukose užfiksuotos paauglės yra susijusios su pačiu fontano užpylimu putojančia medžiaga.
„Mes nenorime moralizuoti ar gąsdinti. Jaunystėje visi esame prikrėtę kvailysčių. Tačiau yra skirtumas tarp smagios išdaigos ir veiksmo, kuris sugadina kitam priklausantį turtą, sukelia pavojų arba pareikalauja šimtų ar net tūkstančių eurų žalai pašalinti. Kai specialistai jau valo fontaną, o šalia vis dar žaidžiama tomis pačiomis putomis, tai labai aiškiai parodo, kad turime daugiau kalbėti apie tai, kur baigiasi linksmybės ir prasideda atsakomybė“, – sako M.Šakalys.
Tėvų vaidmuo čia ypač svarbus. Vaikams būtina ne tik nustatyti elgesio ribas, bet ir paaiškinti, kodėl miesto infrastruktūra – fontanai, suoliukai, apšvietimas, želdiniai ar kiti viešųjų erdvių objektai – nėra skirti eksperimentams ar socialinių tinklų turiniui kurti jų sąskaita.
Fontanas – sudėtingas inžinerinis įrenginys
Specialistai primena, kad miesto fontanas yra gerokai sudėtingesnis įrenginys, nei gali atrodyti žvelgiant iš šalies. Po vandeniu ir techninėse patalpose veikia siurbliai, filtravimo sistemos, vamzdynai, automatikos bei elektros įranga. Kiekviena į sistemą patekusi jai neskirta medžiaga gali turėti įtakos jos veikimui. Todėl į fontanus negalima pilti ploviklių, putojančių, dažančių ar kitų cheminių medžiagų, mėtyti daiktų ar kitaip kištis į jų veikimą.
„Fontanai mieste skirti tam, kad visi galėtume jais džiaugtis. Labai norėtųsi, kad rugsėjo pradžioje kartu su naujais sąsiuviniais ir kuprinėmis vaikams primintume ir vieną paprastą taisyklę – smagu tol, kol tavo pramoga nekelia pavojaus kitam žmogui ir negadina to, kas tau nepriklauso“, – reziumuoja įmonės vadovas Mantvydas Šakalys.
UAB „Poolservice.lt“ ragina gyventojus, pastebėjusius miesto fontanų ar kitos viešosios infrastruktūros niokojimą, nelikti abejingus ir apie tokius atvejus informuoti atsakingas miesto tarnybas.
