„Žymiai (brangsta uždarymas – BNS) ir dabar ne veltui bijomasi, kad gali pritrūkti tų lėšų, kurių anksčiau atrodė lyg yra ir pakankamai. Europos Sąjunga mus finansuos, bet dabar iš tiesų tokia rizika ir grėsmė, kad tikrai tų pinigų gali nepakakti ir gali tekti naudoti mūsų valstybės biudžeto lėšas“, – LTV ir Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė R.Budbergytė, kurios kandidatūrai į Europos audito rūmų narius Europos Parlamentas pritarė ketvirtadienį.
Jos nuomone, negalima sakyti, kad nežinia kur dingo 1 mlrd. litų, skirtų IAE uždarymo projektams.
Iš viso uždarymo darbams reikia 2,5 mlrd. eurų, todėl baiminamasi, kad po 2013 metų Briuselis gali nebeskirti dar 1,2 mlrd. eurų.
„Aš nepasakyčiau taip, kad nėra aišku, kur dingo tie pinigai. Tos priežastys buvo labai paprastos: ne laiku padaryta viskas, mes pradėjome šitą procesą uždarymo visiškai nepasiruošę, neturėdami nei lėšų, nei galvodami, kokia bus galutinė kaina, tad natūralu, kad tas procesas, toks nevaldomas ir išsiplėtojęs, žymiai pabrango. Todėl dabar Energetikos ministerijai su naująja atominės vadovybe reikia dėti daug pastangų, kad pakeistų tokią, sakykime, blogą situaciją“, – kalbėjo valstybės kontrolierė.
Valstybės kontrolė 2009 metų pabaigoje atliko auditą ir įvertino, kaip naudojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko administruojamas tarptautinis IAE eksploatavimo nutraukimo fondas, kaupiamas iš ES šalių narių donorių įnašų.
„Mes vėlgi pamatėme labai, mano akimis žiūrint, tokių ydingų dalykų, kad sunku juos ištaisyti, todėl dabar Energetikos ministerijai taip sunku padaryti tą įdirbį, nes jau daugybę metų prieš tai buvusios valdžios, prieš tai dirbę Ūkio ministerijos specialistai tikrai nepadarė visko, kad Lietuva kaip valstybė visame tame procese turėtų pakankamai daug svertų, galėtų kontroliuoti ir daryti įtaką tam procesui“, – kalbėjo R.Budbergytė.
Jos manymu, nėra gerai, kad ES lėšos administruojamos ne Lietuvos valdžios institucijų, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, kurio specialistai nepaklūsta Lietuvos teisei ir vadovaujasi tik tam tikrais sutartiniais susitarimais.
Naujasis IAE vadovas Osvaldas Čiukšys kovo pradžioje pareiškė, kad Ignalinos atominei elektrinei uždaryti išleistas milijardas eurų, bet nieko nepadaryta. Jos nuogąstavo, kad kai į Lietuvą atvažiuos ES auditoriai ir paklaus, kas nuveikta už milijardą eurų, jis jiems galėsiąs parodyti tik išlietą betoną.
Vokietijos koncernas „Nukem Technologies“ jau trejus metus vilkina elektrinės uždarymo projektus. Pradėta tik panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyba.
Iš viso atominės elektrinės uždarymo darbams ES iki 2013 metų skyrė 1,3 mlrd. eurų. Tuo tarpu iš viso uždarymo darbams reikia 2,5 mlrd. eurų, todėl baiminamasi, kad po 2013 metų Briuselis gali nebeskirti dar 1,2 mlrd. eurų.
