Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 16d. 09:59

R.Karbauskis skelbia ultimatumą: LVŽS nebekels jokio kito kandidato į Seimo vicepirmininkus

Ramūnas Karbauskis, Aušra Norkienė
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Ramūnas Karbauskis, Aušra Norkienė

Reaguodamas į naujosios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sprendimą į savo pavaduotojus teikti ne didžiausios Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatę Aušrinę Norkienę, o mažiausios – „darbiečių“ – frakcijos pasiūlytą Andrių Mazuronį, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis skelbia ultimatumą – jokio kito kandidato partija nebekels. Po įvykių Seime, pasak jo, dabar galimi keli scenarijai.

R.Karbauskio manymu, gali būti, jog valdžia didžiausiai opozicinei frakcijai taip ir nepasiūlys kelti savo kandidato į Seimo vicepirmininkus.

„Vertinant susiklosčiusią situaciją, galima numatyti kelis scenarijus antradienio Seimo posėdyje.

Pirmasis – „naujoji“ Seimo valdančios daugumos politinė kultūra baigiasi spjūviu į Konstitucinio Teismo nutarimuose išdėstytą nuostatą, jog Seimo vadovybė turi būti formuojama atsižvelgiant į Seimo frakcijų proporcijas ir Seimo Pirmininkė antrai pagal dydį Seimo frakcijai nepasiūlo kelti kandidato į Seimo vicepirmininkus“, – sekmadienį feisbuke išdėstė politikas.

Taip pat, anot jo, gali būti, kad A.Norkienė bus pateikta į Seimo pirmininko pavaduotojus, tačiau Seimas jos nepatvirtins. Tokiu atveju kito kandidato LVŽS žada nesiūlyti.

„Antrasis (scenarijus – 15min) – Seimo Pirmininkė pasiūlo LVŽS frakcijos atstovei Aušrinei Norkienei (frakcija bendru sutarimu pritarė jos kandidatūrai) kandidatuoti į Seimo vicepirmininkus, bet pozicijai vieningai balsuojant „prieš“, ji neišrenkama.

Akivaizdu, jog Aušrinei Norkienei galima priekaištauti tik dėl lojalumo LVŽS, bet jei tai priežastis už ją nebalsuoti, tai balsų nesurinks ir joks kitas LVŽS kandidatas. Todėl LVŽS nebekels jokio kito kandidato į Seimo vicepirmininkus, apie ką valdanti dauguma yra informuota. Šis scenarijus taptų figos lapeliu bandant pridengti „naujosios“ politinės kultūros tikslus, suvaidinant norą matyti LVŽS frakcijos žmogų Seimo vadovybėje, bet padarant viską, kad to neįvyktų“, – komentavo R.Karbauskis.

Trečiasis jo įvardytas scenarijus, jei V.Čmilytė-Nielsen siūlo ir Seimas išrenka A.Norkienę Seimo vicepirmininke.

„Tuo scenarijumi netikiu, nes kitaip nesuprantu spektaklio, kuris Seime buvo vaidinamas penktadienį“, – pridūrė R.Karbauskis.

Savo įraše feisbuke jis kėlė klausimą, ar žmonės balsavo už tokią politinę kultūrą, kokią naujoji valdžia pademonstravo per pirmąjį Seimo posėdį.

Turi abejonių sprendimų skaidrumu

„Pirmasis naujos kadencijos Seimo posėdis prasidėjo Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen išrinkimu. Skirtingai nuo 2016 metų Seimo pirmojo posėdžio, opozicija, kurios pagrindą sudaro Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nebandė kelti alternatyvių kandidatūrų, nežemino kandidatės, netgi, atvirkščiai, pasisakydami ją palaikė.

Bet kas nutiko, kai didelio Seimo narių palaikymo sulaukusi kandidatė užsitikrino postą?

Mes tikėjomės, kad, kaip ir vykdavo anksčiau, Seimo Pirmininkas pasiūlys vienu iš savo pavaduotojų skirti didžiausios opozicinės frakcijos atstovą. To visų, net ir politologų, nuostabai, Seimo Pirmininkė sąmoningai ir nieko nepaaiškinusi nepadarė. O pavaduotoju tapti pasiūlė pačios mažiausios Seime opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovui Andriui Mazuroniui.

Prisimenant 2016 metus, mums net nekilo minčių nepasiūlyti konservatorių, o būtent jie tuo metu buvo didžiausia opozicine frakcija, atstovui tapti vienu iš Seimo vadovybės narių – Seimo Pirmininko pavaduotoju. Juk tokios parlamento tradicijos ir, galų gale, Konstitucinė norma, raginanti laikytis proporcingo skirtingų politinių grupių atstovavimo ir lygiateisiškumo formuojant Seimo vadovybę.

Konstitucinis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai 1993 m. ir 2001 m. nutarimuose yra pasakęs, kad Seime priimant sprendimus „reikėtų žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėje padėtyje negu didelės grupės tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė“ ir „į politinių grupių narių skaičių būtina atsižvelgti ir tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, sudaromi komitetai ir skiriami jų vadovai, skirstomos lėšos, įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos“.

Į keliamus klausimus, kas lėmė tokį naujosios Seimo Pirmininkės sprendimą, negavome jokio atsakymo. O susirūpinę, kodėl tokie sprendimai daromi, kas už to stovi ar yra kokie nors užkulisiniai susitarimai, klausė net keli skirtingoms frakcijoms atstovaujantys opozicijos atstovai.

Po tokių Seimo Pirmininkės žingsnių iš tiesų kilo abejonės jos sprendimų skaidrumu. Seimo Pirmininkės teiginys, jog ji tai nusprendė penktadienį, tuoj po jos išrinkimo, neatitinka tikrovės.

Labai gerai situaciją apibrėžė Seimo mišrios grupės seniūnė Rita Tamašunienė, pasakiusi, jog sekant naujosios Seimo Pirmininkės logika, dar vienas Seimo Pirmininkės pavaduotojas iš opozicijos bus siūlomas iš mišrios grupės Seimo narių tarpo, nes einama mažesnio atstovavimo kryptimi“, – rašė R.Karbauskis.

Teigia, kad Seimo pirmininkė prarado pasitikėjimą

Šiame kontekste jis prisiminė ir politinės korupcijos bylą.

„Čia norom nenorom prisimeni, kad visos trys partijos, jau atstovaujamos Seimo vadovybėje – konservatoriai, liberalai ir Darbo partija, turi bendrą vardiklį – ryšius su „MG Baltic“ koncernu ir byla vis dar nagrinėjama teisme. Dvi partijos (Liberalų bei Darbo) teisiamos politinės korupcijos bylose, o konservatorių lyderį G.Landsbergį puikiai atsimename epizode, kuomet jis su „MB Baltic“ vadovybe 2016 metais derinosi TS-LKD rinkimų programą. Gal būtent tai tapo vienijančiu faktoriumi?“ – svarstė R.Karbauskis.

„Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog Gabrielius Landsbergis jau penktadienį puolė teisintis, jog antradienį viskas sustos į savo vietas. Neabejotinai, antradienį bus išrinkti likusieji Seimo Pirmininko pavaduotojai, tačiau mums nėra aktualu, ką apie tai galvoja konservatorių frakcijos seniūnas, nes kandidatus į Seimo Pirmininkės pavaduotojus siūlo ne jis, o naujoji Seimo Pirmininkė. O Seimo Pirmininkė toliau sėkmingai tyli, tarsi kažkas sprendžia už ją“, – pridūrė jis.

R.Karbauskis teigė nesitikėjęs, jog naujoji Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen „per kelias valandas po savo išrinkimo sugebės prarasti dviejų didžiausių opozicinių frakcijų pasitikėjimą“: „O tereikėjo pasakyti tiesą, kad sprendimai jau priimti ir tai įvyko tikrai ne penktadienį, po susitikimų su frakcijomis.“

LVŽS lyderis teigė norintis priminti, kad pažeisdama Konstituciją ir apribodama nemažos dalies Seimo narių teises, naujoji dauguma „pažeidžia šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių teises, kurie šiuos Seimo narius išrinko – šių piliečių balsams nebus atstovaujama Seimo vadovybėje“.

V.Čmilytei-Nielsen ėmusis formuoti Seimo vadovybę, LVŽS penktadienį paskelbė į Seimo vicepirmininkus siūlantys A.Norkienę. Partijos pirmininkas R.Karbauskis tikino, jo ši kandidatūra suderinta su V.Čmilyte-Nielsen, bet penktadienį ji jos nepateikė.

Seimo pirmininkė aiškino, kad tai – ne pabaiga, kiti keturi pavaduotojai bus paskirti vėliau, ne penktadienį. Vėliau Seimo posėdžio metu ji teigė norinti, jog Seimo valdyboje būtų atstovaujama visa opozicija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min