Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 28d. 17:36

R.Karoblis abejoja, ar Lietuva turi resursų pagelbėti JAV Persijos įlankoje

Raimundas Karoblis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Raimundas Karoblis

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad tarptautinės pajėgos Persijos įlankoje prisidėtų mažinant įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, tačiau abejoja, ar Lietuva turėtų tinkamų pajėgumų tokiai misijai.

Vašingtonas šią savaitę paprašė NATO sąjungininkų įvertinti galimybes kurti jūrų pajėgų koaliciją apsaugoti tarptautiniams prekybos keliams Persijos įlankos regione.

„Manau, kad visos tarptautinės bendruomenės pastangos karo riziką mažintų, lyginant su tuo, jeigu tai būtų kažkoks vienašalis veikimas“, – BNS Klaipėdoje sakė R.Karoblis.

Jis pridūrė abejojantis, „ar tikrai mes turime pajėgumų“ prisidėti kuriant tokią koaliciją, tačiau tvirtino, jog svarstytų gautą prašymą skirti karių.

„Jeigu tai yra tik jūrinė dimensija, tai mūsų pajėgumai daugiausiai yra tie, kurie yra Baltijos jūroje. Dydžiai yra visai kiti, todėl natūralu, kad tie pajėgumai turi būti adekvatūs“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

„Jeigu tai bus prašymai konkrečiai Lietuvai ir konkrečiai suformuluoti atitinkamai pagal mūsų pajėgumus, taip, mes tai svarstytumėme“, – teigė jis.

Galimybės kurti pajėgas Persijos įlankos ir aplinkiniams prekybos keliams saugoti aptarti per ketvirtadienį Briuselyje vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą.

JAV teigia, kad sąjungininkai galėtų prisidėti įvairiais būdais, pavyzdžiui, dalyvauti stebėjimo iš oro ir laivų lydėjimo operacijose. Taip pat galėtų būti organizuota laivų „užkarda“ – faktiškai tai prilygtų virtinės kontrolės postų įkūrimui.

Klaipėdoje penktadienį viešėjusi Jungtinės Karalystės gynybos sekretorė Penny Mordaunt dienraščiui „The Independent“ sakė nagrinėjanti visus variantus.

„Akivaizdu, yra ypač svarbu saugoti jūrinę prekybą“, – teigė sekretorė.

„Mes jau turime tam tikrus pajėgumus regione. (...) Turime svarstyti kitus variantus“, – pridūrė ji.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija kaltina Iraną dėl kelių neseniai įvykdytų atakų prieš tanklaivius Omano įlankoje ir sprogdinimų Irake. Be to, iraniečių pajėgos birželio 19 dieną numušė amerikiečių bepilotį žvalgybos lėktuvą, esą įskridusį į šalies oro erdvę, nors Vašingtonas tai ginčija.

Europa į ginčus tarp JAV ir Teherano žiūri atsargiai, nes siekia mažinti karo tikimybę. Ji buvo ypač išaugusi po praeitos savaitės įvykių, kai D. Trumpas leido surengti karinį atsaką po Irano smūgio amerikiečių dronui, bet paskutinę minutę šį įsakymą atšaukė.

R.Karoblis tvirtino, kad NATO gynybos ministrų susitikime buvo sutarta, jog „niekas nenori karo su Iranu“. Jis teigė matantis JAV pastangas deeskaluoti konfliktą.

Vašingtonui taip pat paprašius pasmerkti Irano veiksmus, R.Karoblis sakė: „Tikrai nematau priežasčių, kodėl to nedaryti“.

Visgi jis tvirtino, kad galutinę poziciją šiuo klausimu turėtų priimti Užsienio reikalų ministerija.

D.Trumpas pernai išvedė JAV iš daugiašalio susitarimo su Iranu, numatančio, jog Teheranas turi atsisakyti branduolinio ginklo mainais į atšaukiamas sankcijas, ir paskelbė naujus griežtus ribojimus.

Šio susitarimo dalyviais liko Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min