Abejonių dėl NATO pasikeitimo ar išlikimo neturėtų būti, sako krašto apsaugos ministras. R.Karoblis pažymi, kad D. Trumpas savo inauguracinėje kalboje pasiuntė žinutę, jog NATO šalys neturėtų kliautis vien Amerika – JAV kariniu požiūriu duoda daugiausia šiai organizacijai, tuo metu Europa neskiria tiek dėmesio.
„Tačiau netrukus buvo ir kita žinutė, pasiųsta JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso, kad JAV išlaikys savo įsipareigojimus, išliks viena iš NATO šalių ir greičiausiai – lyderiaujančia šalimi. Kita vertus, per rinkimų kampaniją išsakyta D.Trumpo nuomonė, kad Europa turi investuoti į gynybą daugiau, vertintina pozityviai ir turi būti priimta kaip žadintuvo skambutis. Jau nuo rudens pastebimos ES šalių saugumo ir gynybos politikos stiprinimo iniciatyvos. Turime dėti visas pastangas ir remti visas NATO ir ES iniciatyvas, stiprinančias ES šalių narių gynybos struktūras ir didinančias jų finansavimą.
Grįžtant prie NATO, užuot reiškę abejones, kas bus kadenciją pradėjus prezidentui D.Trumpui, turėtume daryti viską, kad jas išsklaidytume savo darbais. Turime kuo daugiau įsitraukti, komunikuoti su nauja administracija, kad JAV išlaikytų savo lyderystę visame pasaulyje. Norėčiau šnekėti ne apie tai, kas būtų, kai nebebūtų NATO, bet apie tai, kaip stiprinti NATO ir ES“, – sako R.Karoblis.
Mūsų gynyba be NATO tiek pat tikėtina, kiek marsiečių invazija?
Politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas įsitikinęs, kad baimės dėl naujojo JAV prezidento ir jo užmojų pernelyg didelės ir ne visai pagrįstos.
„Kai baimės akys didelės, tai ir pavojai atrodo dideli. Tačiau nemanau, kad pavojai iš tiesų labai dideli: niekas negyvena vakuume, kai nesi atsakingas už valstybę, gali kalbėti vienas, tačiau, kai atsistoji už valstybės vairo, pamatai, kad yra kaimynai, įsipareigojimai kitoms šalims, prekybiniai ryšiai.
Globalizacija yra tai, nuo ko pabėgti negali joks populistas: tokia jau yra šiuolaikinė tikrovė. Laikini atsitraukimai, manau, yra normali evoliucijos tendencija. O samprotauti apie tai, kas būtų, jei nebūtų NATO, kaip tuomet gintumėmės, žvelgiant į šių dienų realijas, man atrodo panašu į samprotavimą, ar esame pasirengę kokiai nors marsiečių invazijai į Lietuvą, nes tokio varianto irgi negalime atmesti“, – kalba R.Bogdanas.
Pasak politikos apžvalgininko, daug D.Trumpo teiginių yra nepriimtini, dalis jų svarstytini, tačiau teiginys „jei nori būti apgintas, pirmiausia dėk pastangas apsiginti“ yra toks, po kuriuo ir jis pats pasirašytų.
„Tai labai blaivus požiūris – nesėdėti ir nelaukti, kol kažkas ateis ir dėl tavęs pasiaukos, o pačiam dėti visas pastangas ir tuomet sakyti – „aš padariau viską, kas nuo manęs priklauso, bet jūs matote, kad aš vienas nebepajėgiu, gal padėtumėte“. Tada yra prasmės atsiųsti čia tą Amerikos kareivį, kuris čia galbūt ir žus.
Tačiau man teko ne kartą girdėti ir skaityti, kad D.Trumpo pagrasymai dėl 2 proc. BVP gynybai pirmiausia skirti didžiosioms NATO valstybėms. 0,1 proc. padidėjęs Vokietijos gynybos biudžetas yra keliskart daugiau, nei visų Baltijos šalių gynybos biudžetas, padidėjęs 1 proc. Žvelgiant bendrai į NATO karinę galią, dešimtosiomis procento dalimis didėjantis tokių šalių kaip Prancūzija ar Vokietija gynybos biudžetas labai smarkiai stiprintų NATO karinę galią“, – tvirtina R.Bogdanas.
Pašnekovų teigimu, lietuvių sprendimas didinti krašto apsaugos finansavimą iki 2 proc. BVP kitąmet ir iki 2,5 proc. 2020-aisiais yra labai savalaikis ir geras ženklas naujojo JAV prezidento administracijai, kad mūsų šalis deda pastangas apsiginti, vykdyti savo įsipareigojimus Aljansui, todėl gali tikėtis paramos.
