Dienraščiui „Lietuvos rytas“ jis teigė nekantriai laukiantis, kada pažymos taps viešu juridiniu dokumentu.
„Jei bus paminėtos pavardės, bus galimybė tęsti teismines procedūras dėl šmeižto. Bus įdomu pasiaiškinti, kokiu pagrindu buvo renkama informacija apie mane, kaip buvo įteisintas sekimas ir pokalbių klausymasis. Kodėl į tas pažymas įtraukti asmenys, su kuriais buvau susitikęs ir kurie nieko bendra neturi su mano verslu“, – kalbėjo R.Stonys.
Verslininkas pabrėžė, kad šiose pažymose Generalinė prokuratūra „du kartus neįžvelgė nusikaltimo sudėties“.
„Jeigu bus skelbiami teisminės valdžios nepatvirtinti duomenys, bus pažeista nekaltumo prezumpcija. Neabejoju, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas tai įvertins kaip politinį persekiojimą“, – kalbėjo R.Stonys.
NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams bei valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tai daryti atsisakė motyvuodami galiojančiais teisės aktais.
Rugpjūtį VSD pateikė šias pažymas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.
Anot NSGK nario konservatoriaus Kęstučio Masiulio, politikų ir verslo slaptus ryšius, įtaką atskleidžiančios prieš kelerius metus rašytos pažymos yra aktualios ir svarbios dabar. Opozicijos atstovo socialdemokrato Juozo Oleko teigimu, „daug, kas pažymose rašoma, nepasitvirtino“.
Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad VSD pažymų paviešinimas būtų atsisveikinimas su neskaidria praeitimi, O prezidentė Dalia Grybauskaitė yra minėjusi, jog pažymose nėra „nieko įdomaus“.
