Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad išimtis gali būti daroma tik analogų neturintiems vaistams.
Gamintojai iki gegužės 1-osios nedeklaravo 181 nekompensuojamo vaisto kainos, tuo tarpu deklaravo 4 183-ų. Anot R.Šukio, išimtis galėtų būti padaryta dėl prekybos 34 vaistais, kurių kainos gamintojai nepateikė.
„Reikia priimti sprendimus, ką daryti su tais vaistiniais preparatais, kurių kainos nėra deklaruotos, tačiau jie yra prekyboje. Ir tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje reikalinga taikyti tiems vaistiniams preparatams antkainius. Dabar neaišku, nuo kokios kainos reikėtų skaičiuoti antkainį ir kaip elgtis toliau. Ar tokie vaistai gali būti realizuojami Lietuvoje“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Anot jo, jei Vyriausybė trečiadienį sutiks keisti savo nutarimą dėl vaistų antkainių, iki trečiadienio įsigyti nedeklaruotų kainų vaistai galės būti parduoti iki liepos 1 dienos.
„Kol kas neturinčių analogų arba negalimų pakeisti yra 34 vaistiniai preparatai. Tikiuosi, Vyriausybė pritars, kad tokių vaistų sąrašas, jų realizavimo tvarka ir terminai būtų nustatyti pavieniais sveikatos apsaugos ministro sprendimais“, – sakė R.Šukys.
Jis teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija stengsis įtikinti vaistų gamintojus deklaruoti kainas.
Lietuvos pareigūnai susidūrė ir su kita problema – maždaug trečdalio nekompensuojamųjų vaistų kainos yra didesnės nei aštuoniose palyginimui pasirinktose šalyse.
„Nutarime siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vaistinio preparato įsigijimo kaina yra mažesnė negu gamintojo deklaruota, didmeninės prekybos antkainis turėtų būti taikomas nuo įsigijimo kainos“, – sakė R.Šukys.
Didmenininkai ir tiekėjai konkrečias kainas privalėjo deklaruoti nuo balandžio 1-osios iki 10 dienos, o jos taikomos nuo gegužės pradžios. Prognozuota, kad kai kurie medikamentai turėjo pigti apie 20 procentų. Realiai apie pusšimtis populiariausių vaistų atpigo apie 10 procentų.
