Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 29d. 15:09

R.Tamašunienė: prioritetas didinant pareigūnų algas – ugniagesiams ir pasieniečiams

Rita Tamašunienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Rita Tamašunienė

Naujoji vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad kitais metais prioritetas didinant pareigūnų algas bus skiriamas ugniagesiams ir pasieniečiams. Pasak jos, taip nuspręsta norint mažinti algų skirtumus tarp statutinių tarnybų.

„(...) Lyginant algų tarp statutinių tarnybų netolygumus bus skirtas didesnis dėmesys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams, ugniagesių komandoms savivaldos lygmenyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Jie mažiausiai uždirba“, – interviu BNS ketvirtadienį sakė ministrė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė taip pat abejojo, ar pavyks įgyvendinti siekį, kad 2020 metais policijos pareigūnai uždirbtų mažiausiai tūkstantį eurų.

„Aukščiausio lygio pareigūnai jau uždirba gerokai virš tūkstančio. Tas pažadas, galima sakyti, kad jis realizuotas, bet čia žiūrint, kaip vertinsi. Galima imti mažiausiai uždirbantį ir ten tūkstančio nėra“, – kalbėjo R.Tamašunienė.

Ministrė taip pat pranešė svarstanti galimybę apriboti darbuotojų iš trečiųjų šalių komandiravimą į Lietuvą. Taip būtų siekiama, kad darbuotojai oficialiai įsidarbintų Lietuvoje ir mokėtų čia mokesčius.

Politikė žadėjo greitai rasti naują ugniagesių gelbėtojų vadą, bet dar neatsakė, ar vadovauti policijai teiks dabartinį generalinį komisarą Liną Pernavą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Pernavas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Pernavas

Ministerijos vadovė tvirtino, kad skirs daugiau dėmesio regionams, sieks stiprinti jų savarankiškumą.

R.Tamašunienė vidaus reikalų ministre tapo, kai šis postas pagal liepą pasirašytą valdančiosios koalicijos sutartį atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Ji pakeitė nepartinį Eimutį Misiūną.

– Baigdamas darbus ankstesnis ministras Eimutis Misiūnas pranešime spaudai daugiausiai gyrėsi valstybės tarnybos pertvarka ir sutvarkytomis statutinėmis įstaigomis. Regioninei politikai ten buvo skirtos trys pastraipos. Spėju, kad savo darbo pabaigoje norėtumėte daugiau?

– Ministrų kaitoje reikia rasti ir teigiamų dalykų, nors ir liko tik daugiau nei metai iki rinkimų. (...) Buvęs ministras skyrė didesnį dėmesį Valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto keitimui, tai buvo dideli pokyčiai, naujos teisės aktų redakcijos.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eimutis Misiūnas ir Rita Tamašunienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eimutis Misiūnas ir Rita Tamašunienė

Dabar galbūt daugiau per tuos metus su uodegėle mano veiklos galėsime daugiau pasakyti apie regionus. Tikiuosi, kad tas pranešimas, kurį minite, jeigu tai taps Vyriausybės darbų ataskaita, ji bus tolygi visose srityse.

– Ką planuojate nuveikti regionų plėtros klausimais?

– Šiuo metu dirbame ties Regionų plėtros įstatymu, jis kokybiškai yra visai kitoks. Pirmiausiai siekiame suteikti teisinį statusą Regionų plėtros taryboms ir įgalinti jas pačias spręsti problemas ir plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą, kad tie socialiniai, ekonominiai skirtumai nyktų, nebūtų nutolusių savivaldybių tiek paslaugų, tiek pajamų gyventojui prasme.

(...) Kalbame apie tai, kad kiekvienas regionas gebėtų problemą spręsti pats tomis priemonėmis, kurios yra konkrečiai jam reikalingos. Tai yra, kad regionas siektų rodiklių, kuriuos valstybė įvardija kaip nacionalinį prioritetą, bet priemones pasirinktų pats. Dabar buvo taip, kad mes nustatome visiems priemones vienodai, bet matėme, kad efekto buvo mažai – administraciniai kaštai augo, o netolygumas didėjo.

– Kada šis įstatymas bus paruoštas?

– Planuojame jau rudens sesijoje jį pateikti Seimui.

Kalbame, kad regionas siektų rodiklių, kuriuos valstybė įvardija kaip nacionalinį prioritetą, bet priemones pasirinktų pats.

– Jūsų vadovaujama ministerija taip pat kuruoja valstybės tarnybą. Pastarąjį pusmetį vyko daug diskusijų apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Ar sieksite didinti tas algas ir kaip?

– Šis instrumentas jau yra ir kiekvienas įstaigos vadovas tuos įrankius turi. Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas leidžia didinti atlyginimus per vertinimo sistemą, per didesnes koeficientų žirkles ir valstybės tarnautojai tai pajuto. Šis procesas (augimo) neturėtų sustoti.

Vertinti, ar viskas veikia gerai, dar sudėtinga, kadangi nepraėjo metai nuo tada, kai tas įstatymas įsigaliojo. Nėra taip, kad jį priėmėme ir tiek. Jau matome, ką galėtume pakeisti.

– Viena medalio pusė didinant atlyginimus yra plačios koeficientų žirklės, bet yra ir kita pusė, tai yra įstaigos biudžetas, resursai. Kaip didinti atlyginimus, kai neauga įstaigos biudžetas?

– Įstaiga gali pati spręsti, mažinti funkcijas, diegdama technologijas ar priimdama sprendimus procesų valdymo prasme. Yra įmanoma nuimti techninį darbą dirbančių darbuotojų skaičių ir taip didinti atlyginimus ten, kur iš tikrųjų reikia.

Be to, bazinis dydis algoms skaičiuoti didėja visiems, tad kiekviena institucija gauna kažkiek didesnį biudžetą kasmet ir didina atlyginimus.

– Didinant bazinį dydį algos kyla visiems, bet profsąjungų teigimu, tai lemia, jog atlyginimai daugiausiai auga vadovaujančias pareigas einantiems žmonėms. Todėl profsąjungos siūlo didinti minimalius koeficientus. Ką apie tai manote?

– Prie šitos Vyriausybės tikriausiai nebus kito modelio, nei kad yra dabar. Kita vertus, jeigu tarnautojas atlieka daug funkcijų ir viršija savo etato ribas, jam yra galimybė mokėti priedą, priemoką ir taip jį skatinti.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vidaus reikalų ministerija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vidaus reikalų ministerija

Tuo metu bazinis dydis turi augti ir nesutikčiau, kad tą augimą turime paskirstyti visiems vienodai. Vis tiek yra hierarchija, lyderystę reikia skatinti, kaip ir tarnautojų norą kilti karjeros laiptais, tuo pačiu gaunant ir aukštesnį atlygį.

– Mano žiniomis, centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos įvedimas kiek stringa. Vyriausybė yra numačiusi ir pinigų papildomiems etatams. Kokie bus tie sprendimai?

– Priėmus Valstybės tarnybos įstatymą ir padarius centralizuotas atrankas, kilo didelių iššūkių, administracinių resursų poreikis išaugo. Bet ministerija juos jau turi ir yra apgalvojusi, kaip paspartinti atrankas. Šiuo metu atrenkami papildomi darbuotojai į Valstybės tarnybos departamentą, viskas turėtų įsibėgėti ir situacija bus išspręsta.

– Problema ta, kad per lėtai vyksta tarnautojų atrankos?

– Taip, per lėtai. Konkurso organizavimas nuo jo paskelbimo iki pabaigos per ilgai užtrunka, bet situacija sprendžiama. Valstybės tarnybos departamente konkursuose jau pasitelkiamas nuotolinis būdas, kad iš visos Lietuvos žmonėms nereikėtų važiuoti į atrankas. Toks sprendimas, mano vertinimu, yra geras.

Konkursų terminus reikės trumpinti, nes kandidatai paskui atsisako juose dalyvauti, susiranda kitą darbą. Pataisysime tą situaciją.

– Kai Seime vyko balsavimas dėl centralizuotos tarnautojų atrankos, jūs susilaikėte. Ar tas skeptiškumas netrukdys jums įgyvendinti pertvarkos?

– Jau tada suabejojau, kaip bus organizuojamos atrankos, ar nebus tas procesas ilgesnis. Kai darbdavys mato žmogų ir ieško specialisto pats, (...) jis turi galimybių tai padaryti greičiau. Tuo metu užtrukus procesui kandidatą galima ir prarasti.

Pati centralizuotos atrankos idėja yra gera. Žmonės, ypač jaunimas, dėdžių, tetų paramos įsidarbinant nenori, nori ateiti į tarnybą savarankiškai su savo gebėjimais. Tai mažina nepotizmą ir skaidrumo prasme tas dalykas yra pozityvus. O kaip centralizuota atranka veiks, na, matome, kad vis dėlto pradžioje yra tų strigimų.

– Pirminės grandies pareigūnai policijoje šiemet uždirbs apie 700 eurų, vidutinės – 850 eurų. Politikai žadėjo, kad kitąmet jų algos sieks tūkstantį eurų. Policija sako, kad tai įgyvendinti jai savo biudžete trūksta apie 40 mln. eurų. Ar šie pinigai kitais metais bus skirti?

– 40 mln. eurų trūksta visiems statutiniams pareigūnams sujungus. Čia profsąjungų duomenys.

(...) Valstybės biudžete tikriausiai nebus numatyta tokio skaičiaus, kuris tenkintų visus pareigūnų poreikius, bet lyginant algų tarp statutinių tarnybų netolygumus bus skirtas didesnis dėmesys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams, ugniagesių komandoms savivaldos lygmenyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Jie mažiausiai uždirba.

Policija pasiekė gerų rezultatų, nes buvo didelė struktūrinė reforma, jie sugeneravo tas lėšas darbo užmokesčiui ir dėl to jie galėjo kelti atlyginimus.

Taigi 2020 metais pareigūnų atlyginimai dar didės, bet tas pažadas 30 proc. padidinti atlyginimus, kaip kad yra numatyta Vyriausybės programoje, jau yra realizuotas 2019 metų sprendimais.

40 mln. eurų trūksta visiems statutiniams pareigūnams apjungus. Čia profsąjungų duomenys.

– Tai žemesnės grandies policijos pareigūnų atlyginimai sieks tūkstantį eurų kitais metais?

– Didėjimas tikrai bus, o tūkstantis čia buvo toks labiau profsąjungų šūkis. (...) Aukščiausio lygio pareigūnai jau uždirba gerokai virš tūkstančio. Tas pažadas, galima sakyti, kad jis realizuotas, bet čia žiūrint, kaip vertinsi. Galima imti mažiausiai uždirbantį ir ten tūkstančio nėra.

Pradinis startas policijoje ir galimybė kilti, vertinant viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, jau yra gana patraukli. Tai rodo ir konkursai į Policijos mokyklą, (...) kur į vieną vietą pretenduoja keturi ar penki žmonės.

– Kalbant apie jūsų politinę komandą, ar jau pasirinkote viceministrus ir kanclerį?

– Du viceministrai (Česlovas Mulma ir Tautvydas Tamulevičius) liko, vertinant, kad žmonės yra savo srityje. Po pokalbio supratau, kad viduryje kelio pakeisdami žirgus prarastume laiką. Dėl to pasitikėsiu buvusios komandos nariais. Dar turėtų ateiti naujas vienas viceministras.

– Kanclerį galėtumėte įvardyti?

– Tai mano vyriausiasis padėjėjas Seime ir frakcijos padėjėjas Valdemaras Urbanas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rita Tamašunienė žengia į Vyriausybę
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rita Tamašunienė žengia į Vyriausybę

– Jau kurį laiką Vyriausybė nepaskiria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo. Kada tai bus padaryta?

– Vakar kalbėjau su premjeru tuo klausimu. (...) Šis klausimas sprendžiamas, aptarėme galimus kandidatus, bet dar šiandien jų neįvardinsiu, nes dar reikia susitikti su žmonėmis, išgirsti jų apsisprendimą ir padaryti platesnį vertinimą. Tikiuosi, kad greitai ta tarnyba turės naują vadovą.

– Ką siūlysite į policijos vadovus? Dabartinio generalinio komisaro Lino Pernavo kadencija baigiasi lapkritį.

– L.Pernavas dar dirba, galbūt dar nereikia užbėgti įvykiams už akių. Vidaus reikalų ministerijos teikimu ir Vyriausybės nutarimu tas vadovas bus keičiamas arba paliktas.

(...) Reikia pripažinti, kad L.Pernavas ėmėsi didelės reformos ir jam nebuvo lengva vadovauti, bet yra ir kita medalio pusė – pritrūko dialogo su profsąjungomis. Viskas bus įvertinta tiek mano, tiek premjero, ir rastas geriausias sprendimas.

– Kiek aktyvi būsite pati siūlydama kandidatus į pavaldžių įstaigų vadovus turint omenyje, kad premjeras yra atėjęs iš vidaus reikalų sistemos?

– Reikia pripažinti, kad mano vertinimas šių pareigūnų yra labiau kaip piliečio. Aš nelabai žinau žmonių, kurie yra nusipelnę ar geri kokio nors padalinio vadovai, ar yra kitaip priimtini statutinei bendruomenei, galėtų vesti ją į priekį, daryti pokyčius, priimti sprendimus ir, kas svarbiausia, užtikrinti tą viešąjį saugumą. (...) Neslėpsiu, kad su premjeru tuos kandidatus derinsiu bendrai.

Reikia pripažinti, kad mano vertinimas šių pareigūnų yra labiau kaip piliečio.

– Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga imigracija iš trečiųjų šalių, ypač iš Ukrainos. Kaip jums atrodo, tai yra grėsmė ar galimybė?

– Vertinčiau dvejopai. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuva yra tokia sėkminga, ekonomiškai išsivysčiusi šalis, kad jie čia mato savo darbo galimybę. Tai pozityvus dalykas, kur mums reikia pasidžiaugti, kad per 30 nepriklausomybės metų tapome patrauklūs kitiems piliečiams.

Kita vertus, dėl to kyla dideli iššūkiai. Darbo rinkoje pradeda trūkti darbuotojų ir darbdaviai kelia tą klausimą, kad vis dėlto paspartintume tuos procesus, suteikiant sezoninio darbo leidimus ukrainiečiams ar baltarusiams, tų valstybių piliečiams, kuriuos domintų toks darbas įvairiuose sektoriuose.

Planuojame trumpinti leidimo dirbti išdavimo laiką, bet darbdaviui suteikti daugiau atsakomybės už savo darbuotojus. Taip pat planuojame keisti situaciją, kai į Lietuvą yra komandiruojami darbuotojai iš Lenkijos ar kitų valstybių. Norime, kad jie mokėtų mokesčius Lietuvoje ir būtų kontroliuojami čia.

– Jums artimiausiu metu reikės apsispręsti, ar priimti kelis migrantus iš Artimųjų Rytų, esančius Pietų Europoje. Koks bus jūsų sprendimas?

– Lietuva solidariai prisidėjo prie pabėgėlių problemos sprendimo ir mes esame deklaravę, kad pagal tam tikrus atrankos kriterijus priimsime pabėgėlius iš Artimųjų Rytų. Šiuo metu esame pažadėję priimti po tris pabėgėlius iš Maltos ir Italijos. Dabar vyksta atranka, Migracijos departamentas dirba, kad tų žmonių integracija būtų greitesnė ir mes galėtume užtikrinti jiems visas garantijas buvimui čia, Lietuvoje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Migracijos departamentas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Migracijos departamentas

– Ar Lietuva yra pasirengusi užtikrinti gyventojų saugumą galimos Astravo atominės elektrinės avarijos atveju?

– Spalio 1–4 dienomis vyksta valstybinės pratybos, kur taip pat bus patikrintas sąveikos planas, kaip institucijos tarpusavyje bendradarbiauja užtikrindamos gyventojų saugumą grėsmės atveju. Dabar ruošiame informacinę kampaniją, ji startuos ir norėsime, kad piliečiai aktyviai dalyvautų tose pratybose, suprastų, kaip yra svarbu žinoti, kaip elgtis branduolinės grėsmės atveju.

Civilinė sauga yra tas portfelis, kur reikėtų daugiau padirbėti tiek švietimo, tiek gyventojų informavimo prasme. Per pratybas patikrinsime sąveiką, tai leis mums tobulinti tą planą, numatyti papildomus veiksmus, kad galėtume išgelbėti visus esant pavojui.

– Ar kitąmet policija vėl turės savo atskirą eilutę biudžete, ar jos lėšos bus prijungtos prie Vidaus reikalų ministerijos asignavimų, kaip kad yra prijungtos visos kitos statutinės įstaigos?

– Nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja nuostata, kad Policijos departamento (biudžetas) būtų prie ministerijos. Planavimo prasme mes vis dėlto esame ta koordinuojanti institucija, bet įgyvendinimo prasme įstaigos liks savarankiškos. Tos dermės reikia siekti.

– Po aštuonių mėnesių pertraukos Lietuva vėl turi bent vieną moterį Vyriausybėje. Ar jums tai svarbu?

– Aš manau, kad visose srityse moterų turi būti ir gali būti. Jos yra, jos yra aktyvios, gali dirbti įvairius darbus ir stereotipinio mąstymo mūsų visuomenėje turėtų nelikti. (...) Matome gerų pavyzdžių Lietuvoje, buvo ir krašto apsaugos ministrė moteris (Rasa Juknevičienė), ir prezidentė buvo moteris (Dalia Grybauskaitė).

Manau, kad mūsų valstybėje jau yra tas demokratijos lygis, kada lygiateisiškumas užimti pareigas yra pasiektas.

– Galbūt esate už moterų ir vyrų Vyriausybėje kvotą?

– Aš nesu už kvotas. Aš galvoju, kad pareigas turėtų eiti žmogus, kuris tuo metu yra geriausias. Lytiškumo aspektas, mano vertinimu, neturėtų būti pagrindinis.

– Ačiū už interviu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min