„Mano asmenine nuomone, nėra jokių problemų, jeigu tai bus vienas užrašas originalo kalba lotyniškais rašmenimis“, – interviu BNS sakė R.Šimašius.
Ministras teigė „iš esmės tinkamu“ laikąs Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičiaus projektą, kuriame numatyta, kad dokumentuose vardai ir pavardės gali būti rašomi ir kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis.
„Manyčiau, kad yra būdų, kaip su Konstitucinio Teismo nutarimu įgyvendinti Č.Stankevičiaus pasiūlytą principą. Manau, kad jis iš esmės tinkamas. Tai yra principas, kad žmogaus pavardė yra jo šeimos bei jo asmeninis reikalas ir kad Lietuvoje pavardes galima rašyti lotyniškais rašmenimis, ir su diakritiniais ženklais, ir su w, q ir x raidėmis“, – sakė teisingumo ministras.
Toks sprendimas būtų svarbus Lietuvos lenkų bendruomenei, kuri prašo įteisinti jų pavardžių rašybą originalo kalba. Abejonių dėl tokios galimybės kilo po šį mėnesį priimto Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame teigiama, kad „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
Iki šiol daugiausia neaiškumų lieka dėl to, kaip apibrėžti sąvoką „lietuviški rašmenys“. R.Šimašiaus teigimu, minėtas principas ne tik leistų įgyvendinti prieš keliolika metų pasirašytą dvišalę Lietuvos ir Lenkijos sutartį, bet išspręstų ir dalies Lietuvos piliečių, ypač susituokusių su užsieniečiais, problemas.
„Nemažai Lietuvos piliečių yra emigravę, sudarę santuokas su užsieniečiais ir atitinkamai dažnai moterų bei vaikų pavardės yra pasikeitusios. Tai padėtų šitiems piliečiams išspręsti problemas“, – sakė R.Šimašius.
Ministras pabrėžė, kad ketinama leisti rašybą tik lotyniško pagrindo rašmenimis, todėl užrašų, pavyzdžiui, kinų kalba, dokumentuose ir ateityje nebūtų.
