„Iš principo suprantame, kad tai yra politinis projektas. Jis turėtų sujungti mus su Vidurio ir Vakarų Europos valstybėmis geležinkelio vėžėmis ir tiesioginiais traukiniais. Tačiau suprantame, kad turime ir kitų galimybių“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Latvijos įmonės plėtros skyriaus direktorius Maris Riekstinis.
Anot jo, šiuo metu nėra didelių galimybių augti prekių srautui iš Rusijos į Vakarų Europą.
„Žiūrint iš techninės pusės, Baltijos šalys gerai sujungtos 1520 mm pločio geležinkeliu, leidžiančiu keleivius vežti iki 120 kilometrų per valandą, o krovinius – iki 100 kilometrų per valandą greičiu. Turint galvoje esamą krovinių vežimo apimtį ir gana nedidelius atstumus, nėra poreikio dar didinti greitį. Gali būti, kad didesnis greitis galėtų atgaivinti keleivių vežimą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Tačiau šiam tikslui gali būti naudojamos ir 1435 mm, ir 1520 mm vėžės“, – sakė M.Riekstinis.
Lietuvos Vyriausybė siekia kuo greičiau nutiesti europinės vėžės kelią nuo Šeštokų iki Kauno. Tuo tarpu Latvija mėgina jo statybas nustumti į neapibrėžtą ateitį, o Estija naudojasi savo turimu turtu ir gerina traukinių eismą, remontuodama 1520 mm pločio vėžę.
Latvijos susisiekimo ministerija kartu su atitinkamomis Lietuvos ir Estijos ministerijomis yra užsakiusi galimybių studiją dėl europinės vėžės ekonominės naudos Baltijos šalims.
