„Situacija iš tikrųjų sudėtinga, mano pozicija nepasikeitė, aš nepasitikiu abiem pareigūnais. Šiuo metu pradėtas pakartotinis patikrinimas, ar šie pareigūnai gali dirbti su slapta informacija, ir man visiškai nesuprantamas tų pareigūnų vengimas užpildyti reikiamas anketas, bet nepaisant to, kad jie vengia, vis tiek galų gale jie turės jas pateikti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R.Palaitis.
Jo tvirtinimu, šiuo metu leidimas dirbti su slapta informacija sustabdytas tik FNTT direktoriaus pavaduotojui Vytautui Giržadui, įstaigos direktorius Vitalijus Gailius jį turi: „Sustabdytas pavaduotojo leidimas dirbti su slapta informacija, direktoriaus leidimas dirbti su slapta informacija nesustabdytas.“
Vidaus reikalų ministras taip pat sakė, kad FNTT vadovo poziciją dėl pavaduotojo, kai šiam pareiškė nepasitikėjimą, sužinojęs ne per susitikimą su V.Gailiumi, o per spaudą.
„Paskutinis pokalbis buvo su generaliniu direktoriumi, kai aš jau buvau pareiškęs nepasitikėjimą pavaduotoju, ir kalbėjome, kaip čia bus, ar jis teiks pavaduotojo atstatydinimą, ar neteiks. Jis nieko neatsakė, po to tą pačią dieną spaudos konferencijoj pasakė spaudai, ne man, kad jis neteiks atstatydinimo. Aš manau, kad tokia situacija, kokia yra, labai bloga, netoleruotina, ir ją reikia kuo greičiau spręsti“, – kalbėjo ministras.
Kartu su ministru Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina tvirtino situacijos dėl FNTT galimybių dirbti, vienam vadovų neturint teisės dirbti su slapta informacija, nekomentuosiantis.
„Klausimas aktualus, bet jis labai politinis, kadangi tiesioginiai vadovai turi spręsti, ar jų pavaldiniai gali dirbti. Mes savo ruožtu surenkame informaciją, kas priklauso mums pagal įstatymą, ir pateikiame vadovams, o jie daro sprendimus. (...) Mano, kaip VSD vadovo, bet koks pamąstymas bus politinis vertinimas“, – sakė G.Grina.
FNTT direktorius bei pavaduotojas teismui yra apskundę vidaus reikalų ministro įsakymą, kuriuo nurodyta pakartotinai patikrinti jų kandidatūras dėl leidimo dirbti su slapta informacija. Šiuos skundus praėjusią savaitę gavęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį grąžino pareiškėjams patikslinti.
V.Gailius ir V.Giržadas prašė kaip nepagrįstą panaikinti vasario 8 dienos vidaus reikalų ministro įsakymą, kuriuo Vidaus reikalų ministerijos Bendrajam departamentui pavesta atlikti pakartotinį abiejų FNTT vadovų kandidatūrų patikrinimą.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis praėjusią savaitę pareiškė nepasitikįs ir V.Gailiumi, ir V.Giržadu. Iš pradžių nepasitikėjimas pareikštas V.Giržadui, nes jo pakartotinio tyrimo poligrafu, arba vadinamuoju melo detektoriumi, rezultatai buvę jam nepalankūs. FNTT direktoriumi V.Gailiumi nepasitikėjimas pareikštas, kai šis atsisakė atleisti savo pavaduotoją iš pareigų.
BNS žiniomis, patikrinimai gali būti susiję su atliekamu tyrimu dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“. Aiškinamasi, kokiu būdu duomenys apie rengiamus pareigūnų veiksmus pernai lapkritį pateko „Snoro“ akcininkams.
Generalinė prokuratūra pirmadienį BNS tvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo slaptos informacijos nutekinimo apie „Snorą“ nėra pradėtas, tačiau Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas sakė turintis kitokią informaciją.
„Jau kelios savaitės atliekamas ikiteisminis tyrimas. Aš pats to rašto nemačiau, bet komiteto narys Valentinas Mazuronis patvirtino, kad vakar gautas toks raštas, kad sausio 26 dieną pradėtas toks tyrimas“, – teigė A.Anušauskas.
Pagal įstatymą, FNTT direktorių skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras, jo pavaduotoją – taip pat ministras, tačiau prieš tai jis turi būti gavęs tarnybos vadovo teikimą.
Buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas V.Gailius FNTT vadovauja nuo 2010 metų liepos. V.Giržadas jo pavaduotoju tapo 2011 metų rugsėjį.
