Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Raketą išbandę Lietuvos mokslininkai teigia galintys kurti kovines raketas

Raketa
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Raketa
Šaltinis: BNS
0
A A

Eksperimentinę raketų paleidimo sistemą išbandę ir kietojo kuro raketą paleidę Lietuvos mokslininkai teigia esantys pasirengę kurti raketas koviniam naudojimui, tačiau tam reikia politinių sprendimų.

Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto mokslininkų grupė liepos 3 dieną Pabradės centriniame poligone paleido raketą KTU GTI-1. Ji pasiekė viršgarsinį greitį, siekiantį apie 1500 kilometrų per valandą. Raketos trajektorijos aukštis buvo apie 5, skrydžio nuotolis – apie 10 kilometrų.

„Mes esame 100 proc. užtikrinti, kad galime pagaminti tokio lygio (raketas – BNS) kaip, sakysime, daro Izraelis, italai, vokiečiai, prancūzai“, – BNS sakė Gynybos technologijų instituto (GTI) direktorius profesorius Algimantas Fedaravičius.

Anot jo, išbandytoji raketa gali būti kovinė. „Ji yra artimo nuotolio. Svarstome galimybę padaryti vidutinio nuotolio raketą. Turime mokslininkų, turime studiją, kurios pagrindu galime imtis labai rimtų uždavinių, bet čia reikia politinių, strateginių sprendimų. Jeigu tokie bus priimti, mes esame pasirengę dirbti“, – sakė A.Fedaravičius.

Jo teigimu, šiam beveik trejus metus rengtam projektui nebuvo skirtas specialus finansavimas – jis pradėtas „nuo nulio“ ir gimė „iš idėjos".

Svarstome galimybę padaryti vidutinio nuotolio raketą, – sakė A.Fedaravičius.„Mes turėjome kitų projektų ir šalia ramiai, neskubėdami, bet sistemingai darėme studiją, norėjome susipažinti, kas yra pasaulyje pagaminta, ir lygiagrečiai priėjome prie praktinio bandymo. Be abejo, iš kariškių turėjome gaires, ką mums reikėtų padaryti, bet Krašto apsaugos ministerija nefinansavo“, – tvirtino A.Fedaravičius.

Pasak mokslininko, GTI specialistų kvalifikacijos ir pasirengimo lygis nenusileidžia užsienio mokslininkų. Lietuviai jau yra sukūrę praktiškai įgyvendintus šauliams apmokyti skirtus lazerinių treniruoklių ir šaudymo iš minosvaidžių treniruočių įrangos projektus.

„Šita (raketų – BNS) technika gali būti panaudojama ne vien karinėje srityje, o ir, pavyzdžiui, meteorologijoje. Mes siekiame, kad Lietuvoje atsirastų specialistų kolektyvas, kuris būtų pajėgus spręsti tokius uždavinius. Turime klasikinę teoriją ir konstravimo pagrindus. Aišku, mes turime idėjų, kaip plėtoti tokio tipo raketines sistemas. Nereikia manyti, kad visos galimybės yra išsemtos ir čia negalima pasireikšti. Ši sritis yra mokslų sandūroje – tai yra ir chemija, ir mechanika, ir valdymo teorija, ir telemetrija“, – kalbėjo A.Fedaravičius.

Jo teigimu, tokios sistemos plėtojimo sąnaudos Lietuvoje būtų gerokai mažesnės nei yra užsienyje.

A.Fedaravičiaus duomenimis, viena darbo vieta prie užsienio firmos lazerinio šaulio treniruoklio kainuoja 300 tūkst. dolerių (730 tūkst. litų), o lietuviai tikina tą patį darbą galį padaryti už 60–70 tūkst. litų.

„Yra šalių, turinčių gilias tradicijas, kaip žinoma, iš to daromas nemažas bizniukas. O mes esame Lietuvos specialistai ir žinome, kokius pinigus gali mokėti mūsų valstybė, kiek gali investuoti. Tai nebūtų dešimtys ar šimtai milijonų dolerių, net ir dešimčių milijonų litų nereikėtų praktiškai realizuojant tokią programą“, – tvirtino profesorius.

GTI direktorius pabrėžė, kad rudenį bus atlikti keli parodomieji KTU GTI-1 bandymai, į kuriuos bus siekiama pasikviesti „žmonių, nuo kurių priklauso šitų mūsų darbų perspektyva“.

„Po tų bandymų bendravome su kai kuriais kariškiais. Jiems labai įdomus šitas faktas. Visi projektai – ir lazeriniai treniruokliai, ir minosvaidžių pusiau natūralaus šaudymo įranga – iš pradžių buvo įdirbis mūsų institute, o po to būdavo pasiūlymas. Pasiūlymas tikdavo ir prieidavome iki praktinio įdiegimo. Ir šiuo atveju pažiūrėsime, kaip toliau eisis, kokia bus reakcija“, – kalbėjo A.Fedaravičius. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min