Politikos eksperto teigimu, investuotojams ir analitikams kyla klausimų, kaip F.Hollande'as sieks realizuoti savo idėjas. Rinkimų kampanijos metu socialistų vadovas žadėjo persvarstyti kovo mėnesį ES vadovų pasirašytą taupymo politiką skatinantį fiskalinį paktą, kad jame būtų daugiau dėmesio skirta ekonomikos augimui.
„Galima rimtai abejoti, ar jam pavyks įtikinti Vokietijos vadovę ir kitus partnerius ES peržiūrėti jau pasirašytą vadinamąją fiskalinio stabilumo sutartį“, – BNS pirmadienį sakė R.Vilpišauskas.
Jo nuomone, ES lyderiai gali mėginti simboliškai parodyti dėmesį augimo klausimams, tačiau kol kas neaišku, kaip tai vyks.
„Manau, kad bus siekiama bent simboliškai parodyti dėmesį augimo klausimams, bet visiškai neaišku, kaip tai bus daroma. Žinome, kad ES jau turi strategiją „Europa 2020“, kuri iš esmės ir yra skirta sudaryti sąlygoms, kad ES ekonomika atsigautų. Klausimas – ką papildomo galima šiuo atžvilgiu sugalvoti, nes rinkimųkampanijos metu visgi konkrečių detalių buvo pateikta nedaug“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
TSPMI vadovo teigimu, dešiniųjų pažiūrų Nicolas Sarkozy pralaimėjimą lėmė tiek visuomenės nepasitenkinimas ekonomine padėtimi, tiek hiperaktyvaus prezidento būdo savybės.
„Nemažai rinkėjų Prancūzijoje balsavo ir prieš ankstesnio prezidento būdą, ir prieš ekonominę padėtį Prancūzijoje“, – sakė R.Vilpišauskas.
„Pagrindinis klausimas – kaip šie nusivylę rinkėjai priims naujojo prezidento politiką. Nes balsavimas „prieš“ reiškia gana atsargų požiūrį į rinkimus laimėjusį buvusio prezidento varžovą“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak R.Vilpišausko, susirūpinimas ekonomine situacija gali lemti mažesnį Prancūzijos valdžios dėmesį užsienio politikai, kuri, jo teigimu, daug priklausys ir nuo naujojo prezidento komandos.
„Gali būti, kad iš susirūpinimo ekonominiais reikalais gali būti mažinamas dėmesys globalios politikos klausimams“, – sakė jis.
Anot TSPMI vadovo, aukštosios politikos F.Hollande'ui teks mokytis dirbdant, tačiau jo manevrų laisvę ribos ir anksčiau priimti įsipareigojimai.
„Nemažai priklausys ir nuo naujojo prezidento komandos, kokia ji bus, ar ten bus patyrusių užsienio politikos veikėjų, nes akivaizdu, jog naujasis prezidentas visgi turės mokytis bedirbdamas. Nors politikoje jis dalyvauja jau seniai, bet aukštojoje politikoje jo patirtis nėra didelė“, – teigė jis.
„Ankstesni įsipareigojimai užsienio politikos, Europos politikos klausimais taip pat darys įtaką naujojo prezidento sprendimams. Klausimas, ar jis iš tiesų turės pakankamai ryžto ir argumentų kažką radikaliau keisti. Gali būti, jog nemažai prieš rinkimus pasakytų kalbų sąmoningai buvo bendro pobūdžio, kad būtų išlaikyta nemaža manevro laisvė laimėjus rinkimus“, – sakė R.Vilpišauskas.
57 metų F.Hollande'as laimėjo sekmadienio rinkimus surinkęs 51,7 proc. balsų. Jis taps pirmuoju Prancūzijos socialistų prezidentu po Francois Mitterando, kuris postą paliko 1995 metais.
