Taip teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas lapkričio 28 dieną Berlyne vykusioje diskusijoje „Nauji pavyzdžiai Europos šiaurėje? Lietuva, Latvija, Estija ir ES ateitis“, kurią surengė Lietuvos, Latvijos, Estijos ambasados Vokietijoje ir Konrado Adenauerio fondas, praneša Užsienio reikalų ministerija.
Kadangi ES valstybėms nevienodai sekasi stabilizuoti viešuosius finansus ir atkurti ekonomikos augimą, vietoje skirstymo į Rytų ir Vakarų Europą, politologo tvirtinimu, imama vis labiau kalbėti apie Šiaurės ir Pietų Europą, o Baltijos šalys minimos kaip pavyzdys Pietų Europos valstybėms.
Ekspertų nuomone, ekonomikos nuosmukis paskatino Lietuvą, Latviją ir Estiją suaktyvinti prieš tai šiek tiek primirštą bendradarbiavimą.
Ekspertų nuomone, ekonomikos nuosmukis paskatino Lietuvą, Latviją ir Estiją suaktyvinti prieš tai šiek tiek primirštą bendradarbiavimą.
Diskusijoje taip pat akcentuota, kad dar vieną Lietuvai klijuojamą etiketę nusiplėšti padės artėjantis šalies pirmininkavimas ES Tarybai.
„Lietuva priklauso ES jau beveik dešimt metų. Pirmininkavimas bus paskutinis etapas nusiimant „naujosios ES šalies narės“ etiketę“, – sakė TSPMI direktorius.
Kartu jis pabrėžė, kad pirmininkavimo sėkmė pirmiausia priklausys nuo Lietuvos sugebėjimo tarpininkauti ES sprendimų priėmimo procese ir pasiekti bendrą valstybių sutarimą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos patirtį įveikiant ekonomikos krizę, europietišką tapatybę ir Europos politikos prioritetus diskusijoje taip pat nagrinėjo žurnalistas ir ekonomikos analitikas iš Latvijos Paulis Raudsepas bei Estijos nacionalinio banko viceprezidentas Madisas Mülleris.
Renginio dalyviai turėjo galimybę paragauti lietuviško kulinarinio paveldo patiekalų: uogų vyno, tradicinių kepinių ir sūrio.
