Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rasa Juknevičienė apžvelgė pagrindinius ketverių metų kadencijos darbus

Rasa Juknevičienė
A.Pliadžio nuotr. / Rasa Juknevičienė
Šaltinis: 15min
0
A A

Laikinai einanti pareigas krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgė pagrindinius ketverių metų kadencijos darbus.

„Pagrindinis dalykas, kurį pavyko padaryti – visuose pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose, kurių buvo priimta daug, esminių, pavyko įtvirtinti subalansuotą požiūrį į gynybą.

Tai ir Nacionalinio saugumo strategija, Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymų paketas, Karo prievolės įstatymas, kuriame įtvirtinome naujus karo prievolės atlikimo būdus, Lietuvos karinė strategija, Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo pakeitimai – visuose juose sudėlioti konceptualūs dalykai į strateginį lygmenį“, –  kalbėjo l. e. p. ministrė.

Pasak jos, iki 2008 metų mūsų politikoje vyravo naivi nuostata, kad Lietuvai užtenka turėti kariuomenę, kuri dalyvautų solidariai NATO misijose ir už tai gautų garantijas dėl gynybos, tačiau nebuvo vystomi kariuomenės pajėgumai, ji nebuvo orientuota į krašto gynybą.

R. Juknevičienė pažymėjo, jog be galo svarbus yra dalyvavimas operacijose kartu su NATO, o taip pat vystyti pajėgumus ta kryptimi, kad patys galėtume gintis.

„Proveržis pačiame NATO kontekste – patvirtinti gynybos planai, skirti ginti šiam regionui, kurie bus reguliariai atnaujinami ir tvirtinami“, – sakė ministrė.

Kitas pasiekimas, anot jos, – padėti visuomenei suvokti, kad ginčas dėl profesionalios ar šauktinių kariuomenės – beprasmis.

„Ir šauktinių, ir profesinė kariuomenė – jos gali būti labai geros, tačiau Lietuvai reikia tokios gynybos, kad kariuomenė, kokia ji bebūtų – profesinė ar su šauktiniais, kartu su parengtu rezervu galėtų ginti savo kraštą. Rezervo rengimo klausimas yra esminis“, – pabrėžė R. Juknevičienė.

Anot jos, priimta nauja, savanoriškumo pagrindu grįsta koncepcija, kuomet rezervas rengiamas per bazinius karinius mokymus, per jaunesniųjų karininkų vadų kursus ir atnaujintus pakartotinius mokymus jau tarnavusiems kariams. „Dabar aiškiai žinome, kaip turi būti rengiamas rezervas“, –sakė ji.

Be to, ministrės teigimu, per ketverius metus pavyko pakeisti visuomenės ir politikų požiūris į finansavimo klausimą.

„Anksčiau didžioji dalis žmonių ir politikų manė, kad krašto apsaugai skiriami 2 proc. BVP.  Mes nelengvai, tačiau nuosekliai kalbėjome, kad yra blogai su krašto apsaugos finansavimo tendencija. Nuolat nuo įstojimo į NATO procentas nuo BVP nuosekliai mažėjo.

Šis iššūkis išlieka ir būsimai Vyriausybei bei ministrui“, –  sakė R. Juknevičienė. Pasak jos, niekas jau nebesiūlo nurėžti lėšų nuo šios srities finansavimo svarstant biudžeto projektą.

L.e.p. ministrė pažymėjo, kad pagrindinis prioritetas tarptautinėje srityje ir NATO – operacija Afganistane. „Parengti iš esmės visi dokumentai, juos dar priimti turi Vyriausybė dėl mūsų karių pasitraukimo iš Goro provincijos Afganistane kitų metų pabaigoje. Lietuva liks Afganistane, liks kartu su NATO tol, kol tęsis misija. Tikiuosi, kad naujas Seimas sklandžiai pratęs leidimą dalyvauti tarptautinėse operacijose“, –  kalbėjo R. Juknevičienė.

Nors Lietuva planuoja išvesti Lietuvos karius iš Goro provincijos, tačiau, jei Seimas suteiks mandatą dalyvauti NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) operacijoje Afganistane, veiklą Afganistano pietuose tęs Specialiųjų operacijų pajėgų vienetas, Kandahare Afganistano sraigtasparnių pilotus rengs Oro pajėgų mokymo grupė, ISAF štabuose Kabule ir Herate tarnaus mažesnis skaičius Lietuvos karininkų.

Ji pabrėžė, kad labai svarbu ir toliau išlaikyti gerus santykius su pagrindine strategine partnere – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. „Šį laikotarpį vertinčiau kaip labai vaisingą. Be JAV paramos nebūtų tų sprendimų dėl NATO gynybos planų, kitų svarbių pokyčių, kaip pavyzdžiui, suaktyvėjusių ir plačios skalės mokymų mūsų regione“,  –  teigė l. e. p. ministrė.

Krašto apsaugos ministrė JAV su oficialiais vizitais lankėsi tris kartus.

„Bendradarbiavimą su Baltijos valstybėmis pakeitėme į integraciją. Pradėjome naujus įsigijimų projektus, kitas iniciatyvas“, –  sakė R. Juknevičienė. Pasak jos, gynybos srityje santykiai su kaimynine Lenkija išliko puikūs, o ministrės iniciatyva į Baltijos gynybos ministrų susitikimus pakviesti ir Lenkijos atstovai, ko iki šiol nebuvo.

Atsakydama į žurnalistų klausimus dėl krašto apsaugos finansavimo kitais metais, l.e.p. krašto apsaugos ministrė pažymėjo, jog tiek 2011-aisiais, tiek 2012 metais finansavimas išliko stabilus, o kitais metais didinamas 53,8 mln. litų, nors minimalus poreikis siekia 200 mln. lt. Be to, karių išvedimui iš Afganistano kitais metais reikalingos papildomos lėšos, kurios siekia apie 14 mln. lt.

Kalbėdama apie darbą su žiniasklaida ir dėkodama žurnalistams, besidomintiems krašto apsauga, R. Juknevičienė teigė, kad galima skleisti informaciją apie savo vykdomus darbus neperkant žiniasklaidos. "Manau, kad tai vienas iš didelių pasiekimų šioje srityje.

Taip, mes užsakydavome reklamą, kurios reikėdavo vienai ar kitai idėjai įgyvendinti, pavyzdžiui, populiarinant bazinius karinius mokymus, tačiau pagrindinis mano principas buvo – jokių neskaidrių ryšių su žiniasklaida. Šis principas pasiteisino, būtų gerai tai tęsti“, – – kalbėjo ji.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min