Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Raudonasis Kryžius siekia atgauti teises į keturis pastatus su veikiančiomis globos įstaigomis

Raudonojo Kryžiaus draugija.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Raudonasis Kryžius
Šaltinis: BNS
0
A A

Teisių į turėtą šimtus milijonų litų vertą nekilnojamąjį turtą iki šiol neatgavusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (RKD) kitą savaitę Vyriausybei ketina teikti prašymą, kurio esmė – susigrąžinti šiuo metu nenuostolingai veikiančias įstaigas, teikiančias globos paslaugas.

Kaip šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, į kitą turtą, kurio daugiausia yra Kaune, Lietuvos RKD kol kas nepretenduoja.

Tai, kad Lietuvos RKD užsimojo atgauti teises į prieš 60 metų jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, dienraščiui patvirtino organizacijos pirmininkas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis.

„Kol kas mums nereikia viso turėto turto, tačiau tiesa turi būti atkurta. Šiuo metu orientuojamės į vieną mūsų prioritetinių veiklos sričių – vyresnio amžiaus žmonių globą“, – sakė draugijos pirmininkas.

Lietuvos RKD viena iš veiklos sričių – globa. Įstaigos darbuotojai, iki krizės rūpinęsi 2 000 asmenų, už kurių globą mokėdavo valstybė, šiuo metu turi tik 500 prižiūrimųjų. Pasak K.R.Dobrovolskio, susigrąžinus keturis pastatus su juose šiuo metu veikiančiomis ir išsilaikančiomis globos įstaigomis, Lietuvos RKD veiklą būtų galima plėsti.

Vyriausybei parengtame rašte K.R.Dobrovolskis prašo jo vadovaujamai organizacijai perduoti keturias Vilniuje ar rajone veikiančias įstaigas – įmonę „Senevita“, sanatoriją „Pušyno kelias“, reabilitacijos centrą „Baldžio šilas“ bei Gerontologijos ir reabilitacijos centrą. Visų jų akcininkai arba dalininkai yra valstybei priklausančios įstaigos – pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), SADM Neįgaliųjų reikalų departamentas.

K.R.Dobrovolskio tvirtinimu, pluoštas dokumentų, liudijančių, kad jo vadovaujama organizacija iki 1952 metų valdė daugybę pastatų ir žemės sklypų keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Birštone, buvo kaupiamas 10 metų. Anot jo, Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių neatkūrė Raudonojo Kryžiaus draugijos teisių į turėtą nuosavybę.

Draugijai priklausantis vertingas nekilnojamasis turtas sovietų valdžios buvo nacionalizuotas 1952–1953 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min