Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 19, 05:55

Reforma patinka ne visiems: vadovams – daugiau galių ir pinigų, o kas liks eiliniams?

Netrukus Seimą turėti pasiekti viena svarbiausių Vyriausybės numatytų reformų – valstybės tarnybos pertvarka. Nors kone unisonu pripažįstama, kad pokyčiai reikalingi, tai, ką sumanė Vidaus reikalų ministerija, kelia daug aistrų. Reformos rengėjai aiškina, kad įgyvendinus planus valstybės tarnyba taps patrauklesnė ir efektyvesnė. Kritikai beda į tai, kad iš dalies viešojo sektoriaus dirbančiųjų norima atimti turimas papildomas socialines garantijas, daugiau galių suteikti vadovams.
Agnė Bilotaitė Tik prenumeratoriams
Agnė Bilotaitė / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Vidaus reikalų ministerija jau pateikė Vyriausybei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir susijusius kitų pataisytų teisės aktų projektus.

Išskiriama ne viena sektoriuje spręstina problema.

Tarkime, nurodoma, kad nėra įstaigų vadovų centralizuotos valdymo sistemos, įstaigų vadovų, politikų, pareigūnų, teismų vadovų, viešųjų įstaigų, vykdančių viešojo administravimo funkcijas, vadovų ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra nekonkurencingas.

Aiškinama, kad centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema neleidžia užtikrinti atrankos proceso efektyvumo, negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje, nenustatytas valstybės tarnautojų išbandymo laikotarpis, kuriam pasibaigus ir esant nepatenkinamiems tarnybinės veiklos rezultatams išbandymo laikotarpiu, valstybės tarnautojas galėtų būti atleistas iš pareigų ir panašiai.

Joms spręsti ministerija numatė tam tikras priemones, kurios sukėlė ir dalies politikų, ir profsąjungų atstovų nepritarimą.

Pavyzdžiui, politikų algų didinimas, ką numatytų pertvarka, nepriimtinas ir prezidentui Gitanui Nausėdai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Man labai nepriimtina, kad iš viso šito reformos paketo matome tik susirūpinusius politikų veidus, kaip jiems dar labiau pasididint savo algas. Tai visiškai nemorali situacija žvelgiant į tai, su kokiomis problemomis šiandien susiduria mūsų žmonės ir kaip jie skaičiuoja pinigus, kaip reikės išgyventi artimiausius mėnesius, o kai kurie politikai leidžia sau pasamprotauti, kad iš Seimo nario atlyginimo neįmanoma išgyventi“, – teigė šalies vadovas.

Tiesa, G.Nausėda pažymėjo, kad pati reforma yra reikalinga.

Keistųsi darbo apmokėjimo sistema

Valstybės tarnybos reformoje numatyti pakeitimai:

  • Siūloma apibrėžti aukštesniojo vadovo sąvoką ir įtvirtinti aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą, kuris apims įvadinius mokymus ir tęstinį kompetencijų tobulinimą, jį pavesti centralizuotai organizuoti Vyriausybės įgaliotai įstaigai.
  • Siūloma įdiegti iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atrankos sistemą: įstaigų vadovų pareigas einančius valstybės tarnautojus atrinktų valstybės tarnybos politiką įgyvendinanti institucija, o kitus valstybės tarnautojus – įstaigos.
  • Siūloma su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų ir rezultatų ir nustatyti, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pagal susitarimą jo pasiektus rezultatus.
  • Siūloma išskirti įstaigų vadovų pareigybių grupes ir nustatyti pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais) ar koeficientų intervalus.
  • Siūloma panaikinti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, nustatant, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai.
  • Siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, sudarant teisines prielaidas įstaigos vadovui nustatyti įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Siūloma atsisakyti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, maksimalios priemokos dydžio ribojimo, siūloma atsisakyti karjeros valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų intervalų (kaip anksčiau aiškino premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas, naujasis bazinis dydis atitiktų vidutinį mėnesio darbo užmokestį šalyje, domėn imant 2021 metų rodiklį – t.y. 1579 eurus neatskaičius mokesčių).
Mato Miežonio / 15min nuotr./Valstybės tarnyba
Mato Miežonio / 15min nuotr./Valstybės tarnyba
  • Siūloma supaprastinti žmogiškųjų išteklių valdymą, nustatant, kad valstybės tarnautojas gali būti priimamas į pareigas terminuotai, įvedant laikinojo valstybės tarnautojo apibrėžimą, numatant galimybę nustatyti valstybės tarnautojams išbandymo laikotarpį.
  • Siūloma skatinti valstybės tarnautojų mobilumą sudarant galimybes eiti ne vienas, o kelias valstybės tarnautojo pareigas. Taip pat siūloma nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti pasitelkiamas į kitą įstaigą ar organizaciją padėti įgyvendinti šios įstaigos ar organizacijos funkcijas.
  • Siūloma valstybės tarnautojų socialinių ir kitų garantijų sistemą priartinti prie Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų socialinių ir kitų garantijų sistemos.
  • Siūloma nustatyti pagrindines už valstybės tarnybos politikos įgyvendinimą paskirtos atsakingos institucijos funkcijas.
  • Siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, dėl valstybės tarnautojo nušalinimo spręs į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes. Nustatomas nušalinimo terminas ir galimybė nušalintą valstybės tarnautoją jo sutikimu perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seime
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seime
  • Siūloma nustatyti naujus valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų darbo užmokesčio dydžius. (Politikams jie didėtų nuo naujos Seimo kadencijos. Pavyzdžiui, Seimo pirmininko atlyginimas nuo 4,6 tūkst. eurų kiltų iki 8,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, parlamentaro – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min