Dėl paskolos į vieną iš penkių atrinktų komercinių bankų reikia kreiptis iki lapkričio 13 dienos. Jas teikia „Swedbank“, „DnB NORD“, „Snoras“, „Nordea“ ir Šiaulių bankas.
Skelbiama, kad valstybės remiamas paskolas gali imti 5690 studentų, beveik pusė jų – pirmakursiai. Kiek daugiau nei pusė (51,23 proc.) rinkosi paskolas studijų kainai mokėti. Keliais procentais mažiau (48,17 proc.) prašė paskolos gyvenimo išlaidoms, dar 34 (0,6 proc.) – paskolos studijoms užsienyje. Studentų norima pasiskolinti suma siekia 28,2 mln. litų. Tai daugiau nei triskart mažiau nei šiam tikslui valstybės numatyti 100 mln. litų.
Priežastis – prastos skolinomosi sąlygos
VMSF atstovai jau anksčiau pripažino, jog norinčių pasinaudoti valstybės pagalba šiemet buvo mažai dėl prastų finansavimo sąlygų. Esą jei sąlygos būtų buvusios tokios kaip pernai, paskolos prašytojų būtų buvę daugiau. Anksčiau studentas neturėdavo mokėti palūkanų studijų metu ir dvejus metus po jų baigimo. Šiemet paskolas gavę aukštojo mokslo siekėjai palūkanas mokės kiekvieną mėnesį, pradedant nuo paskolos suteikimo dienos. Praėjus metams po studijų baigimo, paskolą reikės grąžinti per 15 metų. Kai kuriuose bankuose studentams teks mokėti ir administravimo mokestį, siekiantį 50–200 litų.
Rezultatas toks – mes turime prasčiausias paskolų sąlygas ir didžiausias studijų kainas Europoje.Komentuodamas turimus duomenis, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) pirmininkas Arūnas Markas pateikė rugsėjo 26 – spalio 1 dienomis organizacijos atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 5202 studentai (93 proc. iš jų – pirmakursiai) duomenis. Keturi iš penkių apklaustųjų neplanavo imti valstybės garantuojamų paskolų. Tačiau paklausti, ar imtų paskolą, jeigu studijų metu nereikėtų mokėti palūkanų ir palūkanos būtų nekintančios bei siektų 5 proc., kaip anksčiau žadėjo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), dauguma atsakė teigiamai. Dabar paskolų palūkanos gali siekti ir 11 proc. ŠMM vadovas Gintaras Steponavičius yra žadėjęs, kad 5 proc. ribą viršijančias palūkanas kompensuos valstybė.
„Pagrindine nesiskolinimo priežastimi tapo prastos paskolų sąlygos, kurios remiantis ŠMM viešu pasižadėjimu turėjo būti ne prastesnės, nei buvo iki šiol paskolas išduodant VMSF“, – teigė studentų atstovas.
Sąmoningai atsisakė galimybės
VMSF interneto svetainėje valstybės remiamai paskolai gauti šiemet užsiregistravo 7349 studentai, o paskolos buvo suteiktos penktadaliu mažesniam jų skaičiui, mat kai kurie iš užsiregistravusiųjų nepateikė reikalingų dokumentų, nevykdė ankstesnių įsiskolinimų įsipareigojimų arba tiesiog buvo išbraukti iš aukštųjų mokyklų studentų sąrašų.
„LSAS apklausos duomenimis, 85 proc. studentų nebuvo skaičiavę, kokias palūkanas reikės mokėti ir kokia bus galutinė paskolos išmokėjimo suma iki pateikus prašymą fondui. Todėl buvo didelė tikimybė, jog apsiskaičiavę realias paskolų sąnaudas studentai nuspręs ieškotis kitų finansavimo galimybių – prašyti tėvų paramos ar ieškotis darbo. Todėl dalis jų ir atsisakė imti paskolą nepristatydami reikalingų dokumentų“, – mano A.Markas.
Bankai perspėja, kad paskola studijoms gali tapti tikru akmeniu po kaklu. „Palūkanas už valstybės remiamą paskolą studijoms reikės mokėti kiekvieną mėnesį, o paskolą grąžinti laiku, vykdant visus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Todėl skolintis studijoms reikia labai apgalvotai ir atsakingai“, – teigė „Swedbank“ Klientų aptarnavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė.
„LSAS ne kartą išsakė poziciją, jog paskolų sistema neturi apkrauti studento papildomais skaičiavimais ar neadekvačiais dabartinei ekonominei situacijai įsipareigojimais. Paskolų sistema, kaip ją nuo pat Mokslo ir studijų įstatymo svarstymo pradžios pristatė ŠMM, turėjo tapti prieinamumą užtikrinančiu įrankiu. Bet rezultatas toks – mes turime prasčiausias paskolų sąlygas ir didžiausias studijų kainas Europoje“, – situaciją komentavo LSAS vadovas.
Jis taip pat rekomendavo ypač atidžiai ir atsakingai susipažinti su paskolų sąlygomis pasirašant sutartis pasirinktame banke: „Raginame studentus, prieš renkantis, su kuriuo banku pasirašyti sutartį, iš kiekvieno banko reikalauti pateikti preliminarų įmokų (atskirai palūkanų ir paskolos dalies) grafiką, iš kurio matytųsi reali paskolos kaina ir įmokos, kurias reikės mokėti studentui studijų metu ir po jų.“
