Šia programa siekiama pagerinti kultūrinės aplinkos ir paslaugų kokybę, skatinti regionines kultūros iniciatyvas ir kūrybinę raišką, plėtoti tarptautinį, tarpregioninį, tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Kultūros ministerijos atliktos situacijos analizės duomenimis, dabartinis kultūros įstaigų ir kultūrinę veiklą vykdančių darinių tinklas šalyje yra nemodernus, jam išlaikyti skiriama 70 proc. visų kultūrai skiriamų lėšų.
Savivaldybėse yra 190 juridinio asmens statusą turinčių kultūros centrų ir 415 jų filialų, 60 viešųjų bibliotekų su 1211 filialų bei 61 muziejus. Kultūrinę veiklą taip pat vykdo 1243 bendruomenių centrai.
Programoje pabrėžta, kad įvertinus kasmet valstybės skiriamas lėšas, 2020 metais kultūros centrų modernizavimo programa nebus įgyvendinta, todėl valstybės biudžeto lėšos esą naudojamos neefektyviai. Į šią programą įtraukta 63 aukščiausios ir pirmos kategorijos kultūros centrai, bendras lėšų poreikis – per 380 mln. litų. Tačiau nuo 2007 metų baigti vos trys objektai: Varėnos, Tauragės, Akmenės kultūros centrai. Šiemet darbai vykdomi 28 objektuose už 19,8 mln. litų.
Dokumente siūloma didinti investicijas į kultūros infrastruktūrą regionuose, panaudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas.
Pernai atlikti tyrimas parodė, kad savivaldybėse teikiamomis laisvalaikio ir kultūros paslaugomis naudojosi kas antras gyventojas. Tačiau kiek dažniau jomis naudojosi didesnes pajamas turintys asmenys. Kultūros centruose ir laisvalaikio salėse dažniau nei kartą per metus lankėsi 39 proc. gyventojų.
Profesionalaus meno sklaidai regionuose skirta 400 tūkst. litų, nors poreikis buvo per 4,5 mln. litų. Anot programos, trūksta dailės parodų, mažai skleidžiamas kino menas, teatro spektakliai, klasikinės muzikos koncertai miestelių ir kaimų gyventojams neprieinami dėl didelių bilietų kainų ir atstumų. Profesionalaus meno įstaigų veikla išplėtota didžiuosiuose miestuose, o atokesnes savivaldybes pasiekia atsitiktiniai renginiai.
Kaip pavyzdys programoje minimi tęstiniai tarptautiniai renginiai. Iš 21 tokio renginio aštuoni vyksta Vilniuje, trys Kaune ir po vieną Klaipėdoje, Nidoje bei Trakuose.
Padėtį truputį pataisė pradėtas vykdyti projektas „Lietuvos kultūros sostinė“, todėl Kultūros ministerija pabrėžia būtinybę tęsti šį projektą ir didinti jo finansavimą.
Programoje siūloma plėtoti kultūros renginių ir programų mobilumą į regionus ir tarp regionų, atsižvelgiant į regionų ypatumus ir skatinant naudoti tradicines bei netradicines erdves.
Joje taip pat atkreiptas dėmesys, kad valstybiniuose muziejuose sukaupta daug vertybių iš regionų, kurios saugomos fonduose, todėl raginama jas deponuotu ir praturtinti savivaldybių muziejų ekspozicijas.
Regionų kultūros procesams tyrinėti ir prognozuoti siūloma labiau pasitelkti aukštųjų mokyklų intelektinį potencialą.
Regionų kultūros plėtros programą ketinama įgyvendinti trimis etapais – 2012–2014, 2015–2017 ir 2018–2020 metais.
