Tokį sprendimą kovo 4-ąją priėmė VRK apeliacinį skundą iš dalies tenkinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), penktadienį skelbiama jo pranešime.
Pasak teismo, VRK sprendimo motyvai laikytini pakankamais, jei iš jo turinio ir sudėtinių dalių galima suprasti faktines ir teisines sprendimo priėmimo prielaidas.
LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad VRK sprendime aiškiai nurodytas taikytinas teisinis reguliavimas ir pažyma, kuri buvo laikoma sprendimo sudėtine dalimi.
Pažymoje buvo atskleistos faktinės aplinkybės, aptartas teisinis reguliavimas ir pateiktos išvados, kuriomis remiantis socialiniuose tinkluose paskelbti įrašai buvo pripažinti I. Vėgėlės politine reklama.
Todėl, LVAT vertinimu, byla turėjo būti išnagrinėta iš esmės ir pasisakyta, ar informacija socialiniame tinkle patalpintose publikacijose pagrįstai pripažinta paslėpta politine reklama, kas nulėmė teisines pasekmes politikui.
Pasak teismo, nors VRK sprendime galima įžvelgti tam tikrų trūkumų, jie nebuvo esminiai ir nesutrukdė I. Vėgėlei suprasti sprendimo esmės bei ginčyti jį teisme.
„VRK sprendimo trūkumai nebuvo esminiai, o tai lemia pakartotinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme“, – teigiama LVAT nutartyje.
Ginčas tarp I. Vėgėlės ir VRK kilo dėl komisijos 2024 metų vasario 29-osios sprendimo.
Juo 2023-iųjų pabaigos Rimanto Jono Dagio ir Krikščionių sąjungos „Facebook“ įrašai apie I. Vėgėlę buvo pripažinti jo prezidento rinkimų kampanijos paslėpta politine reklama bei publikacija portale „laikmetis.lt“ – politine reklama.
I. Vėgėlės skundą tenkinęs Regionų administracinis teismas užpernai rugsėjį VRK sprendimo dalis dėl politinės reklamos panaikino konstatavęs, kad jos nėra pakankamai motyvuotos.
Su tuo nesutikusi komisija apeliaciniame skunde teigė, kad jos sprendimas buvo pagrįstas ir motyvuotas. Dėl to VRK prašė panaikinti Regionų teismo sprendimą bei I. Vėgėlės skundą atmesti.
