TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Rekviem naujai atominei elektrinei

Ignalinos atominė elektrinė
Gedimino Savickio/BFL nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Visa įvykių logika byloja: mes tikriausiai nebestatysime naujos atominės elektrinės. Kartu praradę dar ir esančią.

„Pravalgyti“ pirmojo bloko pinigai

Taip padėtį, susijusią su Ignalinos atominės elektrinės (AE) pirmojo bloko uždarymu 1999 metais ir už tai gautų lėšų panaudojimą, vertina Algirdas Stumbras, mūsų energetikos patriarchas. Mat tie keli milijardai, gauti uždarius minėtąjį bloką, iš esmės jau „pravalgyti“. Kelis šimtus milijonų litų naujų kombinuoto ciklo dujų turbinų blokams įsigyti gauna Elektrėnų šiluminė elektrinė, nes jai po Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymo kitų metų pabaigoje teks bene pagrindinis aprūpinimo elektros energija krūvis. Tačiau, pastebi A.Stumbras, tiesiog katastrofiškai vėluoja šios jėgainės rekonstrukcija: juk minėtuosius blokus dar reikia užsakyti iš anksto. Tad realiai minėtoji jėgainė bus modernizuota tik 2012 metais. O latviai jau sparčiai montuoja antrą tokį patį bloką savo šiluminėje elektrinėje prie Rygos.

Tad, pasak pašnekovo, modernizavus Elektrėnų, Kauno bei dar kelias smulkesnes šilumines elektrines, mums elektros energijos nepritrūks beveik iki 2015 metų. Nebent pasaulinė ekonomikos krizė labai viską pakoreguotų. O štai nuo minėtosios datos mes atsidursime visiškoje energetinėje „skylėje“: gamyba auga, energetiniai poreikiai — taip pat, Ignalinos AE uždaryta, nauja — nepastatyta. A.Stumbras primena, kad pasaulinė praktika rodo, jog nuo naujos AE projektavimo iki jos paleidimo praeina 12 metų. Dabar jau 2009-ieji, tačiau kas be kalbų šioje srityje dar nuveikta? Ir ko klausti: Seimo, „Maxima LT“ savininkų ar astrologų?

„Nepakartojamos“ seimūnų metamorfozės

Vien ko verti du mūsų Seimo priimti nutarimai. Pirmasis (2002 m. spalio 10 d.) optimistiškai teigia, kad (po Ignalinos AE uždarymo) atsiradus naujiems elektros energijos poreikiams, juos puikiausiai patenkins Elektrėnų šiluminė elektrinė; o kur dar projektuojamos ar modernizuojamos Šiaulių, Panevėžio ar Klaipėdos šiluminės jėgainės.

Nesinorėtų, kad Lietuva įeitų į pasaulio istoriją kaip šalis, taikos metu savanoriškai sunaikinusi savo energetinį potencialą. Teigia A. Stumbras.

Po penkerių metų optimizmas virsta katastrofos nuojauta (2007 m. sausio 18 d. nutarimas): „AE nebuvimas… elektros perdavimo tinklų nebuvimas gali sukelti grėsmę stabiliam apsirūpinimui elektra, o naujos energijos produktų kainos tapti sunkiai pakeliama našta vartotojams ir ekonomikai“. Gal šis, pasitraukęs, Seimas įamžino save bent jau naujos AE projektu? Deja, toliau kalbų ir akcijų dalybų taip ir nepažengta, reziumuoja A.Stumbras. Ir priduria, kad dar 2002 metais (dar prieš minėtąjį Seimo nutarimą) grupė šalies mokslininkų ir pramonininkų kreipėsi į aukščiausias valdžios institucijas: „Nesinorėtų, kad Lietuva įeitų į pasaulio istoriją kaip šalis, taikos metu savanoriškai sunaikinusi savo energetinį potencialą“. Tačiau į tai reaguota nebuvo. O juk viename oficialiame energetiniame dokumente buvo įvardinta pirmojo Ignalinos AE bloko uždarymo kaina mūsų ekonomikai — 40 mlrd. Lt. Matyt, tai padarė „kažkam“ tokį įspūdį, kad antrojo bloko sustabdymo kaina nenurodoma jau niekur. A.Stumbras tai bandė sužinoti savo iniciatyva, tačiau veltui. Viena aišku: pastarojo bloko sustojimas mums visiems kainuos žymiai daugiau.

Išgelbės Švedija su Lenkija?

A.Stumbras ironiškai vertina politikų keliamą triukšmą dėl galimų elektros linijų jungčių su minėtomis valstybėmis. Pasak jo, jei mes su kaimynais latviais kooperuojamės statyti naują AE, tai būtų logiška elektros tiltą statyti Latvijoje, kur jo apkrovos būtų mažesnės. Be to, latviai dalį elektros energijos jau gauna iš Švedijos. O švedai mūsų ginčus su kaimynais vertina tik komerciškai: jūs susitarkite tarpusavyje, mums tas pats, kur tą tiltą tiesti. Rezultatas: ginčai tebesitęsia, o projektas — nė iš vietos.

Dar sudėtingesnė padėtis dėl elektros tilto į Lenkiją. A.Stumbras visiems rekomenduoja pasižiūrėti Lietuvos ir Lenkijos pasienio žemėlapį. Mat kaimynų miestai Elkas, Narevas, Osroleka bei Suvalkai apima gamtos saugomas teritorijas, kurioms, beje, lėšų skiria ir ES Sanglaudos fondai. „Tad kaip per tokias teritorijas tiesti trijų linijų aukštos įtampos elektros perdavimo tiltą?“ — klausia pašnekovas. O trijų linijų reikia štai kam: viena — sugedo, antra — remontuojama, o trečia — veikia. Taip yra visame pasaulyje. O dabar, pagal projektą, visos trys linijos sueina į vieną tašką Elke. Jei į tą tašką trenktų žaibas? Štai dėl to, anot A.stumbro, ir stringa šio tilto statyba. Ir ne tik dėl to. Jei Kaliningrado srityje bus pastatyta AE, lenkams bus labai patogu pamaryje pasistatyti elektros tiltą, kuriam jokios saugomos teritorijos ten netrukdys.

Visi kaimynai mus tuoj aplenks

Mat lenkai, nesitenkindami galimu žymiai realesniu elektros perdavimo tiltu su Kaliningrado AE bei nesitikėdami nieko gero iš mūsų naujos AE, patys beveik išsirinko vietą savo AE statybai. Tai — Viškuvo miestelis Lenkijos šiaurės rytuose. Galutinė lenkų AE statybos vieta paaiškės jau šiemet.

Jei Kaliningrado srityje bus pastatyta AE, lenkams bus labai patogu pamaryje pasistatyti elektros tiltą, kuriam jokios saugomos teritorijos ten netrukdys.

Rusija Kaliningrado srityje tuoj ims statyti 1150 MV AE. Jėgainės tikslas — ne tik aprūpinti elektros energija minėtąją sritį, bet ir parduoti jos perteklių kaimynams — pirmiausia Lietuvai bei Lenkijai. Rusai net metais paskubino ir jos eksploatavimo pradžią — jų jėgainė turi pradėti veikti jau 2014 metais. Tai būtų gana realu, nes Rusija tam turi viską — ir AE specialistų, ir reaktorių gamyklų, ir urano kasyklų ar jų sodrinimo kombinatų. Be to, 2015 metais ims veikti antroji Leningrado AE. O iš pastarosios jėgainės, A.Stumbro teigimu, suomiai visąlaik perka elektros energiją, nė kiek nesijaudindami, kad ten, kaip ir Ignalinos AE, stovi tie patys „nepatikimi“ RBMK tipo rusų gamybos reaktoriai. Ir dar deklaruoja: „Mes naudojame tik švarią energiją“.

Latviai kol kas apie savo AE nekalba (jie tikisi iki atsirandant naujoms AE Baltijos regione išgyventi su savo modernizuojamomis šiluminėmis jėgainėmis), o estai apie tai jau galvoja visai rimtai. Juos vis labiau vilioja kaimynų suomių, kurie apsisprendė statyti dar vieną 1000-1800 MW galingumo reaktorių, pavyzdys. Jau dabar Suomijoje veikia 4 reaktoriai (2 JAV gamybos Olkiloute ir du rusiški (!) Lovisa vietovėje).

Be to, iki 2018 metų savo AE planuoja atidaryti Baltarusija, kuri, valdoma kietos „tėtušio“ rankos, tapo energetiškai nepriklausoma.

Viskas: energetinė grandinė aplink mus susijungė. Mums belieka ištiesti ranką ir prašyti: parduokite elektros energijos…

„Savaitė“
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min