Sekite 15min Google
Vos už kelių šimtų metrų – Kauno rajonas
Atvykstame adresu Girios g. 37, Kaunas, tačiau netrukus paaiškėja, kad mes – ne toje vietoje.
Kita Girios gatvė – vos už kilometro. Tokie jau painūs tie Romainiai – dalis jų Kaune, kita dalis – Kauno rajone. Kas galėjo pagalvoti, kad taip arti viena kitos gali būti tokio paties pavadinimo gatvės.
„Darželio adresas turėjo būti kitoks – Vijūkų gatvėje, bet galiausiai atsiradome Girios gatvėje. Už kokių 200 metrų – Kauno rajonas. Tikėtina, ten ir nuvykote“, – kai pagaliau susiradome viena kitą, paaiškino naujai Romainiuose atidaromų „Vėjukų“ direktorė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė.
Čia verda paskutinieji pasiruošimo darbai – plaunamos grindys, pjaunama žolė, prisukami varžtai, išdėliojama dovanų fotosienelė: ruošiamasi rugsėjo 1-ąją įvyksiančiam oficialiam atidarymui.
Iki tol I.Ramanauskaitė-Markevičienė direktoriavo Šančiuose veikiančiam darželiui, vaikų ugdymui ji atidavė 19 metų.
Lengviau tęsti tai, kas pradėta kito, darbuotis jau kurį laiką veikiančioje įstaigoje, ar, vis dėlto, pradėti nuo nulio – imti vadovauti naujai kuriamai įstaigai?
„Visur savas žavesys. Žinoma, čia – su niekuo nesulyginama patirtis, juk viskas nauja. Retas atvejis, kai viską pradedi nuo pradžių. Čia – visiška kūryba, gali įsivaizduoti, svajoti ir savo svajones įgyvendinti.
Jaučiu labai didelę atsakomybę, bet ir esu labai laiminga, kad man likimas buvo toks maloningas, jog galiu tokioje gražioje vietoje viską pradėti kurti nuo pradžių. Jaučiuosi įvertinta ir labai dėkinga. Tai likimo dovana“, – prisipažino pašnekovė.
Už brūkšnio liko šimtai
Romainių Girios gatvėje statybos užvirė prieš dvejus metus. Šiandien „nuo nulio“ pastatytas naujasis darželis „Vėjukai“ – didžiausia Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir viena didžiausių tokio tipo įstaigų Lietuvoje.
Oficialiai įstaiga darbą pradėjo šių metų balandį. I.Ramanauskaitė-Markevičienė juokauja, kad pirmas kabinetas buvo įkurtas užmiestyje, jos kolektyvinio sodo namelyje.
„Susitikome ir vienu metu dviese kalbėjomės su keturiais telefonais. Skambučiai netilo, po telefoną abejose rankose. Taigi pirmųjų auklėtinių priėmimas į darželį vyko mano sode, šis pastatas dar nebuvo baigtas statyti, neturėjome interneto, – pradžių pradžią prisiminė direktorė. – Prieš tai čia buvo laukai, krūmynai. Gyventojai praeina pro šalį ir sako prisimenantys, kaip lapės lakstydavo. Matote, kieme, kuris – labai saulėtas, išsaugoti augantys berželiai.“
O dabar čia jau iškilęs modernus, vieno aukšto, lanku išsidėstęs ir apie 2 tūkst. kv. m užimantis A++ energinio naudingumo klasės pastatas.
„Norint apeiti įstaigą aplink, teks įveikti 550 metrų. Iki 10 val. ryto jau būname suvaikščioję po 10 tūkst. žingsnių“, – prajuokino pašnekovė.
Antraisiais namais šis didžiausias Kaune darželis taps 250 vaikų – čia įrengta net 14 grupių. Darželio grupėse – po 20 vaikų, lopšelio – po 15. Jauniausiam darželinukui rugsėjį sukaks metai, tad pirmąjį savo gimtadienį jis jau atšvęs „Vėjukuose“.
Daug kam iš vaikystės yra išlikusi savotiška trauma, kai būdavome verčiami miegoti pietų miego. Nors lopšelio grupėse lovytės jau paklotos, miegoti šiais laikais mažųjų niekas neverčia. Tiesa, nuvargę nuo daugybės veiklų jie dažniausiai patys, trumpam prigulę pailsėti, natūraliai užsnūsta.
Kaip patikino direktorė, įstaiga – 100 proc. užpildyta. Tokia ji jau buvo pirmąją kvietimo registruoti savo vaiką šioje ugdymo įstaigoje dieną.
Norint apeiti įstaigą aplink, teks įveikti 550 metrų.
„Vietų nebeliko per pirmąjį pusvalandį nuo registracijos paleidimo. Atrodo, daugelis žmonių laikė pirštą virš mygtuko ir laukė. Labai džiaugiuosi, kad žmonės tikėjo ir pasitikėjo. Juk buvo abejonių, ar spėsime laiku atsidaryti – tai dažniausiai auklėtinių tėvų lūpose skambėjęs klausimas. Mes patys niekad neabejojome“, – neįtikėtiną populiarumą atskleidė pašnekovė.
„Už brūkšnio“, pasak jos, liko daug į šį darželį savo atžalas norėjusių vesti žmonių – net keli šimtai. Romainiai ir aplinkiniai Kauno priemiesčiai sparčiai plečiasi, čia, rodos, niekad nesustoja statybos, kuriasi daug naujakurių, tad daugelis jau seniai svajojo savo atžalas vesti į darželį prie pat namų, dar tokį – visiškai naują ir modernų.
„Labai didžiulis poreikis buvo tokios įstaigos čia. Dar kai Kauno rajonas, kaip sakiau, vos už 200 metrų. Rajoniečiai pyksta truputį: „Matome darželį pro langą, o nepakliūname“. Iš rajono vaikai gali pakliūti tik tuomet, kai atsiranda laisvų vietų – pirmenybė miesto gyventojams, ir kai turi tėveliai iš rajono siuntimą“, – paaiškino direktorė.
Mokosi visų vardus
Darželyje dirbs apie 70 darbuotojų. Vos vieną iš jų direktorė pažinojo iki tol. Didžiausia kova atrankos metu virė dėl ūkvedžio pozicijos.
„Sunkumų darbuotojų paieškoje neįžvelgiau. Visi labai norėjo čia dirbti. Prašėme kandidatų balais – skalėje iki dešimties – įvertinti savo troškimą. Juos motyvuoja tai, kad viskas nauja, daug jų gyvena netoliese, Romainių rajonas – labai didelis“, – patikino pašnekovė.
Aplink – vien moterys, ar turite kolektyve vyrų? – pasiteiravau.
„Taip, keturis. Štai, vienas jų pjauna žolę, o vien jos turime apie 80 arų. Vienoje darželio pusėje darbuojasi robotas, kitoje – žmogus. Taip darbus ir dalijame perpus“, – šyptelėjo pašnekovė.
Paklausta, ar jau spėjo įsiminti visų darbuotojų vardus, ji patikino, kad dėl to net žaidžiami įvairiausi kolektyvą stiprinantys ir tarpusavio ryšį mezgantys žaidimai.
„Visokius žaidimus žaidžiame, kad darbuotojų vardus prisiminti. Siunčiame saldainių dėžutę, norą galvojame, apie save apibūdinimą rašome. Visais būdais bandome susipažinti. Išmokau vardus, bet meluočiau sakydama, kad nesupainioju“, – šyptelėjo direktorė.
Valgį gamins „Bernelių užeigos“ virėja
Kiekvienai auklėtinių grupei suprojektuotos atskiros ugdymo ir poilsio erdvės su interaktyviomis lentomis, spausdintuvais, kompiuteriais, virtuvėlėmis, sanitariniais mazgais, prieinamais ir žmonėms su negalia. Įstaigoje nėra nė vieno slenksčio.
Vietų nebeliko per pirmąjį pusvalandį nuo registracijos paleidimo.
„Ateina močiutė į šventę ir jai sunku užlipti laipteliais – čia jų nėra. Viskas nauja. Ką darome, tai tik karpome etiketes ir šaliname lipdukus“, – prajuokino I.Ramanauskaitė-Markevičienė.
Kiekviena erdvė turi atskirus išėjimus į vidinį kiemelį, kuriame įrengtas amfiteatras, žaidimų ir poilsio zonos. Jas pirmieji jau kruopščiai spėjo išbandyti darbuotojų vaikai. Kai kurie jų, beje, taip pat lankys „Vėjukus“.
Ugdymo įstaigoje įrengti ir specialistų kabinetai, universali, apie 200 kv. m. užimanti muzikos bei sporto salė, virtuvė, kurioje maistą darželinukams vietoje ruoš trys virėjos. Viena jų štai atvyko iš Kaune itin populiarios „Bernelių užeigos“.
Tris savaites kasdien („penkioliktadienį“) auklėtiniai sulauks vis kitų patiekalų, tuomet meniu kartosis. Valgiaraštis suderintas su darželinukų tėvais. Orientuojamasi į sveikatą tausojantį maistą – ribojami cukraus, druskos, riebalų kiekiai. Yra vaikučių, negalinčių visko valgyti, tad jiems sudaromas atskirtas valgiaraštis.
Kas rytoj pietums?
„Plovas su vištiena ir pupelių sriuba“, – patikino virtuvėje sutikta virėja Kristina.
Nuotrauka tarp daugybės žaislų
Darželio direktorė I.Ramanauskaitė-Markevičienė tikina, kad nerimauti dėl nebaigtų darbų jau niekam nebereikia – įstaiga visiškai pasiruošusi mažųjų sutikimui.
„Atrodo, dar visai neseniai čia buvo statybų aikštelė, o šiandien jau laukiame vaikų. Norime, kad nuo pirmosios dienos jie čia jaustųsi saugūs, laukiami ir savi. Darome nuo pat pradžių viską su didele šiluma ir meile, kad patenkintume kauniečių lūkesčius – ir mažųjų, ir suaugusiųjų.
Kartu su visa komanda labai nekantraujame pradėti kurti šio darželio istoriją. Belieka rugsėjo 1-ąją tikėtis gerų orų, nes nuotaika tai tikrai pas visų gera. Mes juk – „Vėjukai“, lengvas vėjelis, lydintis per gyvenimą“, – džiaugėsi direktorė.
Atidarymo dieną vaikus pasitiks tarpušvenčio tarp Naujųjų metų ir Šv. Kalėdų, kaip vadina šią erdvę personalas, vieta – galima bus nusifotografuoti tarp daugybės žaislų, kuriuos vėliau darželinukai išsidalins pagal poreikį.
Taip kuriamos naujosios įstaigos tradicijos.
Belieka pasvajoti. Ką pirmajai naujojo darželio direktorei norisi nuveikti per 5-erių metų kadenciją?
„Artimiausiu metu norisi įrengti sensorinį kambarį, meno dirbtuves, robotikos erdvę. Įprotį mąstyti reikia pradėti ugdyti tuomet, kai žmogus yra imliausias – vaikystėje. Norisi turėti ir darželį lauke, kuriame vaikai galėtų kokią prieskoninę žolelę užsiauginti, – planą išdėstė I.Ramanauskaitė-Markevičienė. – Dabar norisi tiesiog pradėti veiklą. Viliuosi, kad čia bus visiems gera ir smagu – ir dideliam, ir mažam.“
