Restoranas 565 burnoms

Kol Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai stebi lėtai virš galvų praplaukiančius eršketus ar būrius spalvingų žuvų akvariumuose, už uždarų durų kasdien vyksta kruopščiai sustyguotas darbas. Čia atitirpinamos strimėlės, skaldomi sušalę lervų blokai, pjaustomos krevetės, o naras, paniręs po vandeniu, rankomis maitina dvimetrinius milžinus.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Po vandeniu vykstantis maitinimas primena savotišką ritualą. Eršketai yra ištreniruoti žuvis gauti tik priplaukę ir snukiu narui bakstelėję į ranką. Tuomet jam į žiotis įdedamas reikiamas kiekis žuvų

Eršketai yra ištreniruoti žuvis gauti tik priplaukę ir snukiu narui bakstelėję į ranką. Tuomet jam į žiotis įdedamas reikiamas kiekis žuvų / Vidmanto Balkūno nuotr.

Rytas virtuvėje

Lankytojams šie užkulisiai nematomi. Už ekspozicijų sienų, techninėse patalpose, primenančiose ir virtuvę, ir laboratoriją, prasideda muziejaus virtuvės diena.

Iš šaldiklių traukiamos žuvys, krevetės, midijos, kalmarai, dėliojamos dėžutės, ruošiami gyvi pašarai. Ant stalų – peiliai, svarstyklės, indai ir tvarkingai išrikiuoti produktai, kurių užtektų ir restoranui.

Šiuose užkulisiuose dirbanti Alma muziejuje skaičiuoja jau beveik pusę amžiaus – čia ji darbuojasi nuo 1978-ųjų.

Atitirpintas strimėles ji rūšiuoja į atskirus indus, o sušalusius uodų lervų gabalus atsargiai suskaldo, kad šie greičiau atitirptų. Kiekviena porcija turi savo paskirtį – vienos keliaus mažoms žuvims, kitos bus skirtos stambesniems akvariumų gyventojams.

Kaip atrodo povandeninio pasaulio pietūs

Lietuvos jūrų muziejaus akvariumų užkulisiuose slypi speciali pašarų ruošimo zona. Būtent čia prasideda kiekviena žuvų maitinimo diena. Čia yra ruošiamas ir auginamas maistas muziejaus akvariumų žuvims

Alma Lietuvos jūrų muziejuje dirba nuo 1978 metų. Viena jos kasdienių užduočių – paruošti maistą šimtams akvariumų gyventojų

Atitirpintos strimėlės rūšiuojamos ir skirstomos į atskiras talpas. Kiekvienai žuvų rūšiai tenka skirtingo dydžio ir kiekio porcijos

Dalis muziejaus gyventojų maitinami smulkia Baltijos ir kitų jūrų žuvimi. Tokie pašarai savo maistine verte artimi natūraliam grobiui

Alma suskaldo sušaldytus lervų masės gabaliukus. Taip jie greičiau atšils ir bus galima patiekti žuvims

Tai tik dalis kasdien žuvų gaunamos valgiaraščio – krevetės, midijos, žuvys, žuvų filė ir kiti pašarai. Skirtingos rūšys maitinamos nevienodu maistu

Dalis pašarų laikomi šaldytuvuose ir išimami tik prieš šėrimą. Taip užtikrinama jų kokybė ir šviežumas

Kai kurioms žuvims maistas ne tik atitirpinamas, bet ir supjaustomas mažais gabalėliais. Tai leidžia kiekvienam gyvūnui lengviau suėsti savo porciją

+19

Iš vienos žuvies gali būti paruošiamos kelios skirtingo dydžio porcijos. Smulkesni gabalėliai skiriami mažesnėms rūšims ir jauniems gyvūnams. pašaras turi būti ne tik tinkamos sudėties, bet ir tiksliai pritaikytas dydžiui, stadijai, temperatūrai, vandens kokybei ir konkrečios žuvies būklei

Valgiaraštis, kurio didžiuotųsi ir jūros gėrybių restoranas

Ant stalų – trijų rūšių okeaninės krevetės, midijos, širdutės, įvairios žuvys, kalmarai, žuvų filė, džiovinti jūriniai dumbliai, spirulina, augalinis ir gyvūninis maistas.